VDA Nidos meno kolonijoje rugsėjo 16 – 23 d. vyks kūrybinės dirbtuvės „Baltijos jūra: takus monumentas“ (angl. The Baltic Sea: A Liquid Memorial) apie teritorines ribas, migruojančias atmintis ir tarpkultūrines akistatas. Dirbtuves ves žinomi alternatyvių monumentų kūrėjai, menininkai Horstas Hoheiselis ir Andreasas Knitzas iš Vokietijos.
Kuršių nerijoje akivaizdi erdvinė, politinė, ekonominė ir kultūrinė fragmentacija – trumpa valstybinė siena prie Nidos, skirianti Lietuvą arba Europos Sąjungą ir Rusijos Federaciją, dalina Kuršių Neriją į dvi dalis. Dirbtuvių „Takus monumentas“ dalyviai bandys atgaivinti suskeldėjusius Lietuvos ir Kaliningrado kultūrinius ryšius. Ateinančią savaitę VDA Nidos meno kolonijoje darbuosis dvylika kūrėjų iš Dublino, Hagos, Kaliningrado, Londono, Maskvos ir Vilniaus. Tarp jų menininkė ir rašytoja, 11-osios Kauno bienalės kuratorė Paulina Pukytė ir Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas Andrius Labašauskas.
Organizatoriai norėtų, kad kūrybinių dirbtuvių dalyviai pažvelgtų į politines sienas kūrybiškai. Gamtoje nėra sienų; ilgainiui augmenija užgožia tikrus, net grėsmingus ir įsivaizduojamus riboženklius. Pavyzdžiui, vadinamoji Geležinė uždanga Berlyne per kelis dešimtmečius virto pieva, kurioje galima sportuoti ir žaisti.
„Rengdami kūrybines dirbtuves norime sukurti žaismingų būdų kirsti sieną. Pavyzdžiui, galime ištempti paplūdimio tinklinio tinklą ir sužaisti tarpvalstybines rungtynes su Rusijos ir Lietuvos žaidėjais. Galime įveikti įsivaizduojamą sieną banglentėmis, kaitais ar valtimis, su pačių pasigamintomis burėmis. Kurdami pabandysime meninėmis priemonėmis suminkštinti tarp dviejų politinės galios blokų stovinčią sieną.“ – sako kūrybinių dirbtuvių vadovai.
Horstas Hoheiselis ir Andreasas Knitzas, kartu dirbdami nuo 1994-ųjų, yra sukūrę chrestomatinių memorialinių projektų, žinomų kaip antipaminklai, arba paminklų negatyvai. Tokiu būdu jie ieško naujų formų masinių žudynių ir diktatoriškų režimų aukoms atminti. Hoheiselis ir Knitzas siekia, kad paminklas ne užglaistytų atmintį, „pataisytų“ tai, ko neįmanoma pataisyti, o atvirkščiai, pabrėžtų netektį, kad nužudytų žmonių, ištisų tautų nebuvimas mūsų gyvenime būtų regimas ir jaučiamas. Savo projektus jie yra įgyvendinę Vokietijoje, Lenkijoje, Izraelyje, Venesueloje, Brazilijoje, Kambodžoje ir kitur. Pernai 11-osios Kauno bienalės kvietimu menininkai sukūrė naują įvietintą kūrinį „Perdirbta atmintis“ (angl. Recycled Memory) Sąjungos aikštėje Kaune.
Kūrybines dirbtuves „Baltijos jūra: takus monumentas“ drauge organizuoja Thomo Manno kultūros centras, nevyriausybinė organizacija „Art Mission“ (Kaliningradas) ir VDA Nidos meno kolonija.
Dirbtuvės yra ES programos „Kūrybiška Europa 2014-2020“ projekto „Nuo konflikto iki sugyvenimo per kūrybiškumą ir kultūrą“ dalis. Projektą remia Goethe‘s institutas Lietuvoje, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, ES programa „Kūrybiška Europa“.
Komentarai