Po triuškinančio Jacko White‘o koncerto „Siemens“ arenoje, muzikos agentūra „8 Days A Week“ skelbia dar vieną dėmesio vertą koncertą Vilniuje. Jo herojė – labai įkvepianti moteris. Šiandien oficialiai patvirtinta, kad visur linksniuojama Nadine Shah gruodį atvyks į Lietuvą. Tai bus pirmasis jos pasirodymas Baltijos šalyse.
„Turbūt ryškiausia musulmonė su gitara“, – taip apie Nadine Shah rašo „The Guardian“. Ji labai teatrališka ir šiek tiek gotiška. Jai rūpi politinės ir socialinės šių dienų pasaulio problemos. Savo koncerte ji mums atvers naujas pasaulėžiūras ir patirtis.
Nadine Shah vardas tikrai ne visiems žmonėms kažką sako, bet ji sparčiai kylanti britų muzikos žvaigždė ir tikras protesto balsas. Šiemet ji buvo nominuota prestižiniam „Mercury“ apdovanojimui ir dalinosi viena scena su Nicku Cave‘u. Dar ji mėgsta kriketą ir svajoja kada nors surengti savo koncertą Palestinoje. Gruodžio 9 d. jos tamsus ir elegantiškas rokas skambės Vilniaus kultūros bare „Kablys“.
„Mercury“ nominacija ir Nicko Cave‘o palaiminimas
Jos talentą jau įvertino „Depeche Mode“, Nickas Cave‘as ir kiti muzikos šviesuoliai. Šios legendos pasikvietė Nadine apšildyti jų koncertus. Su jais ji sutaria tiesiog puikiai, o Dave‘ą Gahaną ir Martiną Gore‘ą vadina net savo dėdėmis. Jos balsas skamba ir Ghostpoet albume „Shedding Skin“. Dar ji gera Florence Welsh, Bat For Lashes ir Lily Allen draugė.
Naujausias Nadine Shah darbas „Holiday Destination“ šiemet buvo nominuotas prestižiniam „Mercury“ apdovanojimui. Nors apdovanojimą pelnė kita britų grupė „Wolf Alice“, Nadine Shah sulaukė netgi labai daug žiniasklaidos dėmesio. BBC įtraukė jį tarp 10 geriausių metų įrašų. O Nepriklausomos muzikos asociacija (AIM) paskelbė metų albumu. Tai tikrai labai didelis ir svarbus pasiekimas. Kartu su daugelį pribloškusio albumo autore joje buvo įrašyti ir Charlotte Gainsbourg, Jorjos Smith, Kamasio Washingtono, Sophie, „Shame“, „Let’s Eat Grandma“ ir kiti vardai.
Nadine Shah dainos neretai palyginamos su PJ Harvey ir Nicko Cave‘o kūryba. Gyvai jos skamba dar tvirčiau. Didelę įtaką Nadine padarė Steve’io Wonderio, Ninos Simone, Madonnos ir „Talking Heads“ muzika. Nuo pat pirmųjų jos įrašų 2012-aisiais muzikos kritikai negaili jai aukščiausių įvertinimų ir dėmesio. „The Guardian“, „NME“, „Pitchfork“, „The Line of Best Fit“, „Uncut“, „Mojo“ ir daugelis kitų ne vieną jos albumą įtraukė į metų geriausių sąrašus.
Muzikos kritikai jos naujausią albumą pavadino „drąsiu, protingu ir bekompromisiu“, „svarbiausiu metų protesto albumu“ ir „išskirtiniu mūsų pasaulio sveikatos tyrimu“. Įtakingas žurnalas „Q“ šiais metais Nadine Shah įtraukė į Metų proveržio nominantų sąrašą.
„Džiaugiuosi savo koncertuose matydama daug moterų. Daugelis mano dainų parašytos specialiai joms. Negalim nevertinti žmonių muzikinio skonio ir talento šioje srityje pagal lytį. Visame pasaulyje muzikos scena yra perdėm vyriška – moterys lygiai taip pat myli ir supranta muziką, tik per dažnai bijo tai parodyti. Viską mes galim, tik pačioms reikia tuo patikėti ir to nepamiršti”, – pirštą į viršų kelia Nadine.
Visus tris Nadine Shah albumus prodiusavo tas pats Benas Hillieris. Jo klientų sąraše tokie vardai kaip „Blur“, „U2” ir „Depeche Mode“. O jis Nadine koncertuose sėda prie būgnų. Kartu jiedu sukūrė ir garso takelį spektakliui „Get Carter“ – klasikinio britų filmo inscenizacijai.
Socialiai sąmoninga muzika
Ji tiki, kad artistai gali pakeisti pasaulį ir mūsų gyvenimus. Nadine dažnai kviečiama kalbėti apie socialines stigmas, moterų teises, etnines ir religines mažumas. Ji dirba su įvairiomis labdaros organizacijomis ir keliauja į mokyklas kalbėti apie psichinę sveikatą. Nadine Shah taip pat dalyvauja judėjime „Not In My Name“, kurios metu musulmonai viešai pasmerkia „Islamo valstybės“ veiksmus. Prieš beveik 12 metų ji netgi trumpam buvo uždaryta į kalėjimą dėl savo elgesio per Anglų gynybos lygos (EDL) paradą.
Nadine Petra Katarina Shah gimė Anglijoje, tačiau jos kilmė ypatinga. Mama – iš Norvegijos, o tėtis – iš Pakistano. „Man svarbu, kad žmonės žinotų mano kilmę. Dviem savo dukterėčioms noriu būti pavyzdžiu, kurio pati augdama neturėjau“, – sako Nadine.
Tokiu pavyzdžiu ji tikrai tapo. Indie roko ir postpanko scenoje sunkiai rasime kitą tokią kaip ji. Psichologiniai išgyvenimai – viena svarbiausių Nadine Shah dainų temų. Kol buvo kuriamas jos debiutinis albumas „Love Your Dum And Mad“, nusižudė du jos artimi draugai. Vienas kentėjo nuo bipolinio sutrikimo, kitas – nuo narkotikų priklausomybės. Apie šias tragiškas mirtis Nadine jautė pareigą dainuoti ir kalbėti.
Antrasis albumas „Fast Food“ – taip pat itin asmeniškas. Greitas maistas – tai greiti, trumpi meilės romanai ir nepasisekę jos santykiai. Praėjusiais metais Nadine ėmėsi ypač rimtų temų. Trečiojo albumo „Holiday Destination“ viršelyje – nuotrauka iš subombarduoto Gazos ruožo. Jos muzika pasakoja apie pabėgėlių krizę, islamofobiją ir „fašistą Baltuosiuose rūmuose“. Taip, tai tiesa – vienoje savo dainoje ji Donaldą Trumpą išvadino tiesiog fašistu.
„Labai norėčiau šitą albumą perduoti Adele, Edui Sheeranui ar Taylor Swift. Jie galėtų jį ištransliuoti žmonėms, kurių aš niekada nepasieksiu. Adele turi daugiau įtakos ir galios nei dauguma politikų. Aš manau, kad jei ji užsiliptų ant scenos ir visiems pasakytų „Vote Remain“, mes vis dar būtume Europos Sąjungoje ir nebūtų jokio „Brexit.“
Aštrios temos ir tokie pat išgyvenimai. Bet muzika švelni ir elegantiška. Nadine Shah muzikinis kelias dar tik įsibėgėja. Ji sparčiai kylanti žvaigždė ir jūs ją turite dabar. Ji tikrai turi ką pasakyti. Pažadame, kad patiks arba vėl atrasite kažką naujo.
Komentarai