“Jauno ir šalto” leiblo išleistas “Reflections” EP ir jo remiksai kasetėje, originaliai grafiški “Geist” ir “Dive” videoklipai, koncertų su suomiais Aus Tears ir amerikiečiais The Soft Moon anonsai kovą, planai sugroti su baltarusiais Molchat Doma Kaune balandį, išankstinė minialbumo premjera Beno “Red Rose Radio” laidoje. Visi šie atspindžiai krenta ant post-punk ir shoegaze estetikos šešėliuose besislapstančių vilniečių trio Pindrops (Žygintas Abromaitis – vokalas, gitara, Irmantas Šuškevičius – bosinė gitara, Justas Žibutis – būgnai, sintezatoriai). Nors grupė groja jau pliusminus 5 metus, “Reflections” yra pirmasis jų (mini)albumas, jie vis dar nėra sugroję solinio koncerto, o feisbuke turi vos per 700 sekėjų. Kita vertus, jų įrašą prodiusavo Maurizio Baggio, formavęs žinomų vardų skambesį, išleido vokiečių kompanija “Young & Cold” (kalbama jau ir apie naujus įrašus Vokietijoje), o Lietuvoje apšildytų atlikėjų sąrašas išties įspūdingas. Dar vienas ten būti čia atvejis.
Prieš kelis metus Žygintas papasakojo apie grupės pavadinimo kilmę: “Anksčiau man didelę įtaką darė Steven Wilson. Vienoje jo dainų vartojama the pin drop metafora, kuri iš esmės reiškia, kai ant žemės krinta smeigtukas, žmonės būna arba ištikti labai didelio šoko, arba – labai didelio džiaugsmo. Toje tyloje ar ekstazėje tiesiog gali išgirsti, kaip nukrenta tas smeigtukas.” Irmantas sukonkretina: “Pindrops yra kurtinančios tylos epitetas, kai ant žemės krinta smeigtukas ir sukelia tylos ekstazę”.
Pirmasis Pindrops koncertas įvyko “Vilnius Psych Test”, kur jie apšildė Cult of Youth. Dar po mėnesio jie pratęsė ciklą su Corners, o grupės draugai skundėsi, kad pamatyti grupę gyvai kainuoja brangokai, nes jie nuolat apšildo gana žinomus atlikėjus.
Kalbėjomės prieš du metus – kas per tą laiką nutiko jums asmeniškai ir kaip grupei?
Pastarieji dveji metai buvo šventai skirti įrašams. Neskubėjome. Dirbome su mintimi, kad neturime jokios nustatytos laiko ribos, kada turime išleisti albumą. Galėjome tobulėti grupės viduje. Žengėme svarbų žingsnį garso pokyčiuose, integravome daugiau elektronikos, dar labiau nugludinome garsą, kurio apraiškas buvome užčiuopę mūsų gyvavimo tryse pradžioje. Pernai pagaliau ledai lūžo – įrašėme kūrinius. Vėliau vyko derybos su leiblais, rinkodarai skirti darbai. Ko gero, šie dveji metai leido mums visiems suprasti, kokia mūsų paskirtis grupėje, kas esame. Esame vieningesni nei bet kada.
Kaip prasidėjo jūsų bendradarbiavimas su vokiečių leiblu “Young & Cold Records”? Jaučiatės pakankamai jauni ir šalti?
Baigę įrašinėti “Reflections” EP jau buvome sutarę – galutines garso korekcijas ir galutinį albumo skambesį suformuos prodiuseris iš Italijos – Maurizio Baggio (dirbęs su The Soft Moon, Boy Harsher, Holygram). Tai, kad nagus prie įrašo prikišo žmogus, dirbęs su tokio kalibro grupėmis, išties buvo labai svarbus postūmis. Norėjome, kad šis albumas dienos šviesą išvystų kaip vinilas. Po to, kai Maurizio atsiuntė baigtą albumą – nieko nelaukėme. Sukūrėme albumo tyzerį ir išsiuntėme leiblams visoje Europoje, kuriems mūsų muzika galimai patiktų ir domintų. Susidomėjimą išreiškė ne vienas, tačiau “Young & Cold Records” jau pirmąja žinute paklausė – tai kada pradedam?
Ar tai, kad savo kūrybą patikėjote užsienio kompanijai, reiškia, kad Lietuvoje jumis niekas nesidomėjo?
Užmezgėme kontaktą ir su lietuvių įrašų kompanija „Ghia“. Galiausiai mūsų bendradarbiavimas virto išties išskirtiniu albumu – artimu metu bus išleisti “Reflections” EP remix’ai kasetėje. Labai džiaugiamės, kad prie šio projekto prisidėjo daug puikių elektroninės muzikos kūrėjų, kurie dainoms suteikė naujas interpretacijas, naujas formas. Tai neįtikėtina ir esame be galo dėkingi „Ghia“ komandai bei visiems prisidėjusiems.
Kodėl EP viršeliui pasirinkote apleisto Kauno pastato nuotrauką, nors reziduojate Vilniuje?
Kad albumo viršelį papuošė pastatas esantis Kaune – atsitiktinumas. Vienam koncertui Inga Jurkevičiūtė buvo sukūrusi nuostabų plakatą ilgainiui tapusį mūsų dalimi. Jos darbas iki šiol naudojamas mūsų internetinėse paskyrose. Nebuvo jokių dvejonių – ir albumo viršeliui norėjome Ingos kūrinio. Taip ir atsitiko, tai – viena jos fotografijų. Albumo vizija: atspindžiai, žmonių santykiai ir dvasinės žaizdos. Šis sovietinis pastatas tobulai atitiko koncepciją. Sovietmetis visai Lietuvai paliko daugybę randų, kurie, tenka pripažinti, gyja labai sunkiai. Pamirštame žmogiškumą, mūsų visų bendravimas ir sąveika yra tai, kas kuria ir plėtoja pasaulį. Save projektuojame pagal kitų žmonių atspindžius, bet pamirštame, kad kiekvienas esame asmenybė, kiekvienas galime ką nors sukurti. Koks yra visuomenės identitetas? Lietuvos visuomenė jo dar tik ieško. Visuomenę kamuoja daugybę egzistencinių ligų, nuolat apie jas girdime, bet nieko nedarome. Kol stovės tokie sovietiniai blokai, nebūtinai tiesiogine prasme, tol mūsų visuomenė sirgs. Mes apie tai primename.
Albumo viršelį kūrė dizaineris Art Belikov (pokalbis su juo netrukus pasirodys Ore.lt), daug dirbęs su ba. vizualika. Kodėl nusprendėt kreiptis į jį? Kokie dar kūrėjai jums atrodo artimi Pindrops pasauliui?
Art Belikov yra sukūręs ne vieną puikų grafinį darbą, todėl norėjome patikėti Ingos nuotrauką patikimoms rankoms. Be to, mums labai imponuoja, kaip jis darbuojasi su “Kabliu”. Kurdami “Reflections”, be jokios abejonės, norėjome ir daugiau vaizdo žaismo. Nuostabų darbą nuveikė jauni ir perspektyvūs kūrėjai Aurelijus Čiupas ir Benedikta Rukaitė. Jie pusę metų darbavosi su pirmojo singlo “Geist” klipu. Origami animacija tobulai atitiko tai, apie ką nuo pat pradžių svarstėme.
Kūriniui “Dive” vieną savo kurtų vizualizacijų skyrė amerikietis Mark J. Stock. Jis bene 20 metų kuria meną naudodamas savo sukurtas programas, kurios simuliuoja skysčių judėjimą. Įdomu, kad “Dive” kūrinyje panaudotai vizualizacijai kone 12 metų.
Sukaupėte turtingą apšildančio atlikėjo patirtį su: Cult of Youth, Corners, All Your Sisters, She Past Away, (beveik) Ploho, King Dude, Cream, Super Besse, Words and Actions…
Iš tiesų niekada apie tai pernelyg daug negalvojame. Nors prisiminus visus atlikėjus, grupes susidaro nemenkas sąrašas. Ši patirtis yra labai svarbi. Tarsi iškart esi įpareigojamas žengti dar vieną žingsnį į priekį, greičiau tobulėti. Visos šios situacijos leido mums patiems palyginti savo gebėjimus su tikrai patyrusiomis grupėmis ir greičiau šuoliuoti į priekį. Iš esmės tai yra ir sceninė patirtis, ir kartais netgi naujas impulsas pralaužti kūrybinę stagnaciją.
Kas patiko, kas nelabai?
Nemaža dalis šių pasirodymų vyko skirtingais Pindrops gyvavimo etapais. Derėtų atskirti pasirodymus su Cult of Youth ir Corners – tada grupėje dar dainavo ankstesnis vokalistas, mūsų kūryba buvo labai ankstyva. Dabartinis sąstatas pirmą išbandymą turėjo su All Your Sisters. Po šio koncerto iš karto sulaukėme kvietimo groti su She Past Away. Šis pasirodymas buvo išskirtinis ir tikrai mums asmeniškai įsimintinas. Pasirodymai su Words and Actions ir Super Besse vyko mūsų mylėtame “Yucatane” – ta klaustrofobiška aplinka, ta tamsa. Galiausiai, tai buvo pasirodymai, kai publika buvo arčiausiai mūsų.
Su Creams pirmą sykį teko groti Kaune. Likome labai nustebę, nes žmonės po koncerto sakė, kad mūsų laukė jau kurį laiką. Buvome kiek šokiruoti.
Galiausiai – King Dude. Kartėlis likęs nemenkas. Tiek dėl techninių dalykų, tiek dėl žmonių, kurie neaišku dėl ko buvo atėję į koncertą. Visgi reikia ir tokios patirties.
Prieš kelis metus vienas jūsų norų buvo sugroti minėtame “Yucatane” Vilniuje. Tai pavyko įgyvendinti, tačiau daugelio pamėgtas dasimušimo pusrūsis užsidarė. Kur norėtumėt pagroti dabar?
Liūdna, kad vietų, kur galima groti gyvai – itin mažai. O ir iš esamų mes patys tikrai ne visoms tinkame – šitaip belieka vos kelios opcijos. Dabar džiaugiamės, kad pagaliau turėsime galimybę kovo 8 d. pagroti XI20. Kažkada esame ten surengę koncertą kaip Pindrops side-project’as Gelmė, bet tai buvo beprotiškas koncertas be įgarsinimo. Šįkart pagaliau viskas turėtų būti gerai. Artimiausiu metu turėtų atsirasti dar neištyrinėtų teritorijų – festivalių.
Šiemet grupei sukanka 5 metai. Tęsiant temą, ką pasirinktumėt apšildyti savo pirmąjį solinį koncertą?
Šis skaičius ko gero nevisiškai atitinka tikrąjį grupės amžių. Dabartinė sudėtis skaičiuoja trečius metus, bent jau esame linkę šitaip save pajauninti. Diskusijų dėl solinių koncertų būta, bet konkrečiai tai niekur nepažengė. Didele dalimi dėl to, kad nelabai turime su kuo groti kartu. Netgi didesnė tikimybė, kad jeigu ir įvyktų solinis koncertas, kviestume ką nors iš tamsesniųjų DJ’ų.
Jei jums pasiūlytų už pusmečio keliauti į keliolikos koncertų turą Europoje – priimtumėt šį iššūkį?
Žinoma, būtų be galo įdomi patirtis.
Klajojate po post-gaze ir shoe-punk erdves, atrastas praėjusio amžiaus antroje pusėje. Kaip manote, kodėl toks skambesys ir estetika vėl grįžo? Ar būna, kad repeticijose atmetat vieną ar kitą idėją, nes ji į tai “netelpa”?
Tai, ką grojame, priskirti konkrečiai post-punk ar shoegaze žanrams būtų ganėtinai sudėtinga. Esame šių žanrų sankirtose, mažumėlę toliau nuo įprastai girdimo standarto. Neneigsime, mums įtaką daro šių žanrų atlikėjai, bet lygiai taip pat įkvėpimo semiamės ir iš daugybės kitokių stilių. Tiksliai pamini žodį estetika. Būtent post-punk/shoegaze estetika mums yra labai priimtina, nes ji leidžia plėtoti idėjas, kurios sukasi mūsų galvose. Ši estetika jau gana ilgą laiką yra atsigavusi, įgavusi naujas formas. Mes irgi stengiamės jai įpūsti kažko savito. Repeticijose būna visko. Kai ką atmetam, bet tai tebūna dažniausiai praeities kūrybos šmėklos.
Priešingai šiandieniniam greitam muzikos (ir viso kito) vartojimui, viską darote išskirtinai nuosekliai ir neskubėdami. Nors materialiame gyvenime lyg ir palaikot šiuolaikinį tempą (kuriate apps’us, dirbate žiniasklaidoje ir farmacijoje)… Tai – siekis išlaikyti balansą ir sveiką protą? Ar bandymas susikurti tylą, kurioje dzingteltų krentantis smeigtukas?
Taip jau susiklostė, kad galbūt mūsų aktyvus gyvenimas dieną nėra toks aktyvus naktį. Bet tai leidžia kitaip kurti – atidžiau, nuosekliau. Pirmasis singlas “Geist” turėjo bene 20 skirtingų versijų. Galėjom įrašyti tuos 20 kūrinių, bet šitaip elgtis nenorėjome. Mes išsirinkome vienintelę “Geist” versiją. Galiausiai visi esame bandę skubėti, bet nieko nesigavo. Dabar neskubame ir štai. Vadinasi, mūsų kelias teisingas.
Jei paklaustumėt savęs, kur Pindrops norėtų būti dar už 5 metų, ką atsakytumėt?
Sėkmė lydi tuos, kurie apie ją kalba mažiau. Dirbsime.
Tai vis dėlto: pin ar drop?
Be vieno nebūtų kito, ar ne?
Internete:
Komentarai