Kultinio muzikos prodiuserio, kompozitoriaus, vizualiųjų menų kūrėjo Brian Eno pristatinėti nebereikia jau seniai. Jis dirbo su tokiais atlikėjais ir grupėmis, kaip „U2“, „Coldplay“, David Bowie, „Roxy Music“, Davidas Byrne’as, „Talking Heads“, „Devo“, Laurie Anderson, Grace Jones, Robert Fripp, „Slowdive“, „Cluster“, James Blake ir daugeliu kitų. Brian Eno laikomas taip pat ir ambientinės muzikos krikštatėviu. 1983 metais jis sukūrė vieną žinomiausių savo albumų „Apollo“, įkvėptą garsiojo JAV kosminio laivo. Šiemet visame pasaulyje pažymimas kosminio laivo „Apollo” 50 metų jubiliejus, ta proga garsius muzikantus apjungusi britų grupė „Icebreaker” rengia visą eilę koncertų. Spalio 18 d. šis unikalus koncertas atkeliauja į Vilnių – net 13 žinomų muzikantų vienoje scenoje: su Brian Eno „Apollo“ ir kitais „kosminiais“ kūriniais.
Jau daugiau kaip tris dešimtmečius muzikos fanų dėmesio nepaleidžiantis Briano Eno epinis kūrinys „Apollo“ Lietuvoje gyvai nuskambės pirmą kartą. B. Eno laikomas ambientinės muzikos pionieriumi bei roko, pop ir elektroninės muzikos inovatoriumi ir, be abejo, viena įtakingiausių Vakarų populiariosios muzikos figūrų. Albumą „Apollo“ jis sukūrė 1983 metais. Tai devintasis ir vienas žinomiausių B. Eno albumų, įkvėptas legendinės JAV kosminės misijos, kai žmogus – astronautas Neilas Armstrongas – pirmą kartą žmonijos istorijoje žengė į Mėnulį.
Brianas muziką įrašinėjo su savo broliu Rogeriu Eno ir Kanados gitaristu Danieliu Lanois. „Apollo“ kompozicijos buvo kuriamos to paties pavadinimo dokumentiniam filmui apie kosminę misiją, vėliau pervadintam „For All Mankind“ („Visai žmonijai“). Pirminėje Alo Reinerto režisuoto filmo versijoje nebuvo kalbamojo teksto – filmo kūrėjai tiesiog griežtai chronologiškai sumontavo filmuotą medžiagą iš kosmoso, taikydami vaizdą prie B. Eno muzikos, kaip ji buvo įrašyta albume. Tačiau šiuo pavidalu filmas nesulaukė tokios sėkmės, kokios buvo tikėtasi, tad filmo kūrėjai jį papildė astronautų komentarais, pertvarkė muziką ir pakeitė pavadinimą. Naujuoju pavidalu filmas pasirodė ekranuose 1989 metais.
Beje, B. Eno albumo kompozicijos buvo panaudotos ir keleto filmų – siaubo juostos „28 Days Later“, kriminalinės dramos „Traffic“ ir juodosios komedijos „Trainspotting“ – garso takeliuose, kurių parduota apie 4 milijonai legalių kopijų. Dvi dainos iš albumo „Silver Morning“ ir „Deep Blue Day“ buvo išleistos leidybinės firmos „EG Records“ ir kaip singlai.
Pats B. Eno komentavo, kad kai jis 1969 metais stebėjo per televiziją „Apollo 11“ nusileidimą Mėnulyje, jam įspūdį gadino ir įvykio išskirtinumą kompromitavo žema transliacijos kokybė ir žurnalistinių diskusijų perteklius. Tad jis pats, kurdamas savo albumą, norėjo išvengti melodramatiškumo ir tuščiažodžiavimo įspūdžio. Pirmoji, bežodė, filmo versija su originaliu B. Eno garso takeliu 1990 m. buvo išleista „National Geographic“ draugijos video kasetėse, o alternatyvią versiją su astronautų interviu, bet be B. Eno muzikos, išleido NASA.
Vilniuje valandos trukmės Briano Eno kūrinys „Apollo“ užims visą antrąją koncerto dalį ir bus atliekamas su video projekcija, kurioje rodomas Alo Reinerto 1989 m. filmas „For All Mankind“ apie legendinio kosminio laivo misiją. Pirmoje koncerto dalyje „Icebreaker“ pagros dar keletą kūrinių: Annos Meredith „Nautilus“ ir „The Vapours“, Scotto Walkerio „Epizootics“ bei specialiai Europos kosmoso agentūros (European Space Agency) ir „Icebreaker“ užsakytą naują projektą, kurį baigia sukurti Olandijoje gyvenanti garsi australų kompozitorė Kate Moore.
Legendinis Brian Eno „Apollo“ ir kiti „kosminiai“ kūriniai su „Icebreaker“ – spalio 18 d. Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos Didžiojoje salėje.
Komentarai