Deutsch Nepal ir jo žvilgsnis į savo sieną

[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]

Lina Baby Doll, Deutsch Nepal… galingi žodžių deriniai, kuriuos tardamas visuomet pasitempiu. Tai yra alternatyvūs pasauliai, į kuriuos nužengus, kelio atgal galima ir nerasti… Tai magija ir besisukančios nevilties pynės. Kai kas taip ir užstrigo senose, analoginėse kilpose, o jų verksmai, apsivilkę skaitmeninį rūbą, vis dar ataidi pačiuose baisiausiuose košmaruose. Graudulingai bėga dešimtmečiai, o Generolas vis dar murkdo visuomenę haliucinacijose. Atveriamos vis naujos erdvės, esančios giliausiose sąmonės kertelėse. Visa tai yra Deutsch Nepal. Projektas, kuris jau 30 metų šiurpina mus sunkiai suvokiamais, keistais garsynais. Deutsch Nepal yra muzika iš kitų pasaulių ir jos magijos dar niekas neįstengė perprasti. Magiška ir tai, jog visai neseniai, rugsėjo 15 dieną, projektas išleido jau dešimtą pilnagrojį albumą, pavadinimu “Staring at My Wall”. Šia proga, dėka modernių skaitmeninių technologijų, projekto Generolas Lina Baby Doll buvo apklaustas. Apie pačią industrial sceną, projekto atsiradimą, alkoholio liūne pradingusius pasirodymus, pačią kūrybą, naujus pasiekimus, ateities, planus, svajones bei, svarbiausia, iš kur gi visa tai atsiranda…

Esi žmogus, prisidėjęs prie legendinio industrial leiblo “Cold Meat Industry” gimties (kartu su Roger Karmanik), o Deutsch Nepal yra vienas pirmųjų “CMI” paleistų projektų. Internetas byloja, kad prieš Deutsch Nepal dalyvavai projekto Njurmännen veikloje. Papasakok, kas nutiko, kad vis dėlto sukūrei Deutsch Nepal? Kas buvo ta varomoji jėga? Kaip tuo metu įsivaizdavai šį projektą, jo skambesį ir ar viskas iš tavo vaizduotės sėkmingai persikėlė į garsą? Ir dar – kaip apibūdintum Deutsch Nepal žmogui, niekad negirdėjusiam šio projekto?

Visų pirma, privalau pasakyti, kad “Cold Meat Industry” buvo ir yra Roger Karmanik tvarinys. Tuo metu ir aš ten sukinėjausi, tačiau atlikau tik smulkius darbus Rogeriui ir tiesiog palaikiau jo idėjas ir veiklas.

Njurmännen buvo savotiškas elektronikos projektas, kuris, nors jie aktyvūs ir šiandien, turėjo savo aukso amžių aštuoniasdešimtais-devyniasdešimtais. Projektas iš lėto transformavosi nuo savotiškos industrial elektronikos iki labiau IDM/techno skambesio, o tai nebuvo ta muzika, kurią norėjau kurti… Mūsų konfliktas tapo vis labiau ir labiau juntamas, kol galiausiai, kai jau buvau išleidęs šiek tiek Deutsch Nepal medžiagos, jie mane išmetė velniop. Buvau įpratęs dirbti su grupe, buvo liūdna ir keista likti vienam su savo garsais, tačiau šiandien džiaugiuosi, kad taip nutiko. Gavau galimybę visu 100% susikoncentruoti ties muzika, kurios, mano nuomone, pasaulyje labai trūko. Tą darau ir šiandien.

Deutsch Nepal muzika yra mano minčių ekspresija, tačiau mintys, protas yra didelis konstruktas, todėl, spėju, dar daug kas liko neištyrinėta. Kaip aš apibūdinčiau Deutsch Nepal muziką? Hmmm, aš pats jos nesuprantu… Ji tiesiog nutinka kūrimo proceso metu. Vienas mano draugas nuvyko į Polinezijos salas, kur užleido vietiniams čiabuviams Deutsch Nepal. Tie žmonės, yra manoma, vis dar praktikuoja ritualinį kanibalizmą… Jie apibūdino mano muziką, kaip “kalnų balsą”.

Industrial kultūroje yra galybė žanrų. Daug rėmų. Visai šalia industrial yra neo-folkas, kur muzikantai brazdina akustines gitaras ir dainuoja apie Apokalipsę. Yra chuliganai su balaklavom, kurie terorizuoja žmones su power-electronics. Deutsch Nepal, vis dėlto, rodos, neturi visai jokių rėmų. Man gana sudėtinga prisiminti projektą, kuris skamba panašiai, kaip DN. Ypač, ankstyvaisiais devyniasdešimtaisiais, tai turėjo būti įspūdinga – sukurti autentišką garsą. Deutsch Nepal muzika yra tamsi, kreiva, keista, tačiau tuo pat metu atmosferiška, melodinga. Ji yra psichodelinė ir gili. Kokia antgamtinė galia leidžia tau sukurti tuos garsus? Ir – pats pagrindinis klausimas – apie KĄ Deutsch Nepal iš tiesų yra?

Niekada neturėjau ir neturiu noro būtų kažkokio žanro dalimi. Deutsch Nepal yra tai, kas yra, o to priežastis galėtų būti techninis progresas tais ankstyvaisiais laikais bei mūsų atsidavimas mašinoms bei prietaisams, kuriuos tuo metu galėjome įsigyti. Kiti žmonės undergrounde tuo metu darė ta patį. Prieš kompiuterių erą, buvome pankai, žaidžiantys su alternatyviomis priemonėmis – kasetinėmis mašinomis, field recordingais, looperiais. Garsų rinkimas tuo metu, dar neatsiradus internetui, buvo kur kas daugiau pažengęs, nei šiandien. Tuo metu, aštuoniasdešimtais, kiekviena grupė, kuri bent kiek siejosi su industrial kultūra, turėjo savo autentišką garsą, nes iš tiesų yra, ir visuomet buvo, neišsenkamas kiekis būdų sukurti muziką ir garsus.

Koks buvo tavo metodas, kuriant muziką anksčiau ir kaip jis pasikeitė? Paklausiu atvirai, kiek alkoholio tau reikia kuriant? Ar ilgai ieškai norimo garso, o gal tie garsai patys tave suranda?

Tais laikais, 80-taisiais tiesiog buvome krūva išsitaškiusių jaunuolių, darančių keistus dalykus. Mes neturėjome jokio plano ar dienotvarkių, tai tiesiog nutiko, o vienas dalykas gimdė kitą… vos ne kiekvienas turėjome mažą, kasetes leidžiantį, leiblą ir keisdavomės tarpusavyje savo įrašais. Daug žmonių leido savo fanzinus ir aš turėjau 3 savo leidinius. Ką noriu pasakyti, tuo metu turėjome aplinkos prislopintą ir netikėtai sprogusį kūrybiškumą, o kas nutiko po to buvo jau nekontroliuojama. O kad tai buvo muzika, kurios dėka mus išgirdo, tebuvo atsitiktinumas. Kai pradėjau kurti muziką, nebuvo jokių kompiuterių… bet šiandien dažniausiai, vienaip ar kitaip, naudoju kompiuterius… tačiau vistiek dirbu savo senuoju būdu… su ar be alkoholio (juokiasi). Priėjau išvados, kad dirbant be alkoholio padarau kur kas daugiau… ir, aš manau, štai dėl ko išleidžiu, palyginti, nedaug muzikos… atrodo, ateityje apsukos dar labiau mažės, nes alkoholio vartojimas po truputį didėja… huhu!

Kurti garsus ir priversti juos skambėti drauge yra mano pagrindinė aistra… mano darbo pobūdis reikalauja labai daug laiko …dažnai užsimirštu, ką iš tiesų norėjau padaryti su savo medžiaga, kurią sukūriau dar vakar, po keleto vyno butelių. Vis tiek, tai yra dalykas, kurį darau… ieškau gerų garsų ir garsų kombinacijų… dainavimas ir tekstai yra labiau kosmetinė kūrinio dalis… nuo to darbas studijoje tik smagesnis ir įdomesnis.

Naujasis Deutsch Nepal albumas “Staring at My Wall” yra kur kas tamsesnis nei, sakykime, “Amygdala”. Jame netgi galima išgirsti power-electronics elementų. Jo viršelis įspūdingas ir gąsdinantis, jame vaizduojamas kažkoks demonas. Žinau, dažniausiai pats kuri artworkus savo muzikai. Papasakok, kokia šio viršelio ir naujojo albumo žinutė? Ankstesnis Deutsch Nepal albumas “Alcohology” buvo labiau tiesmukas – apie alkoholizmą ir viso to pasekmes, žalą ir privalumus, tačiau šį kartą, man atrodo, temos gilesnės. Kas inspiravo sukurti tokį albumą?

Šio albumo viršelis yra plakatas, kabantis ant sienos mano studijoje, į kurį dažnai žiūriu. Paprastai, tačiau taip yra… “Demonas” yra ritualinis instrumentas, padarytas iš kaukuolės… galva… galbūt, mano galva… tai yra garso šaltinis.

Nesu filosofiškas ar “gilus” žmogus, tiesiog turėjau krūvą besimėtančios medžiagos, kurią sujungus ir gavosi “Staring at My Wall”. Tačiau, galvojant apie prasmes, manau, kad albumas yra apie būseną, kurioje atsiduriu, kai ištisas dienas ar savaites praleidžiu visiškai nieko nedarydamas… švaistydamas laiką, nors yra tiek daug ką nuveikti… “I crawl through my fluid mirror life is easy when travelling there” …kai sugrįžtu iš šios būsenos, pradedu daryti didelius projektus, per kelias minutes užbaigiu senuosius, kurių nesugebėjau užbaigti metus… priimu sprendimus… bendrauju su žmonėmis, darau kitus dalykus, apie kuriuos galvojau metų metus… kuriu planus… o tada vėl prisėdu ir žiūriu į savo sieną ištisą mėnesį… gal tai galėtų būti koks nors jogos porūšis ar kokia kitokia kontempliacija… o gal tiesiog socialiai nepriimtinas elgesys?

Mūsų trumpame susirašinėjime paminėjai, kad nori pradėti dirbti su grupe. Ar tai reiškia, kad Deutsch Nepal nuo šiol bus grupė? Ar čia konceptas kokiam nors kitam tavo projektui?

Dalykas tas, kad nekenčiu keliauti vienas. Ir nekenčiu būti vienas oro uoste. Tikiuosi, kad pavyks surasti žmonių, su kuriais galėčiau groti… tačiau, kadangi gyvenu miške, čia sunku rasti žmonių. Vis dėl to, turiu keletą idėjų… tačiau kol kas nė vienos jų nerealizavau.

Paskutinis tavo projekto Frozen Faces albumas išleistas prieš 14 metų. Ar gali papasakoti apie šį projektą? Ir kodėl negauname daugiau Frozen Faces muzikos?

Manau, kad Frozen Faces ir Deutsch Nepal susiporavo ir pradėjo gyventi simbiozėje… Tuo metu, naudojau Frozen Faces vardą, kad galėčiau testuoti naujus darbo metodus, o be to sugalvojau šį pavadinimą, nes visa mano turima įranga sugedo ir teko naudoti primityvesnius darbo metodus… Niekas negali pasakyti, ar kada nors bus dar vienas Frozen Faces relyzas, kol esu gyvas… hehehe! Bet, jei kalbėti tiesmukai, manau, kad naudojau “The Dystopian Partycollection” relyzus labai panašiai… alternatyvios kūrinių versijos, remiksai, kitų muzikantų mano kūrinių versijos… Kai yra internetas, kur kas paprasčiau padaryti kažką tokio, kas netelpa į įprastus Deutsch Nepal rėmus.

Papasakok apie įsimintiniausią savo gyvą pasirodymą? Ar buvo toks šou, kurio tiesiog neprisimeni dėl per didelio alkoholio ar kažko stipresnio vartojimo?

Vienas pirmųjų koncertų, kuriame dalyvavau, buvo labai įsimintinas, nes jis pritraukė daug vietinio dėmesio ir, manau, tai privertė tęsti savo darbus, susijusius su muzika ir kitomis keistenybėmis … Tai buvo 1984-aisiais. Ant laimingos publikos užpylėme kiaulių žarnų… vėliau šios skerdyklos liekanos pasklido po visą rajoną ir ant mašinų buvo mėtomos kiaulių kaukuolės… didelis chaosas mažame mieste (juokiasi).

Būta daug koncertų, prapuolusių alkoholio liūne… Nevartoju kitokių svaigalų… tačiau svarbiausia, jausmas, kai palieki sceną, jausdamas, kad atidavei viską, ką turėjai… išgėręs ar ne.

Pasirodymuose naudoji labai įdomias ir keistas vaizdo projekcijas. Haliucinacijos, psichodelika… Ką bandai jomis parodyti? Spėju, tiesiog nori žiūrovus panardinti ritualiniame transe.

Manau, muzika ir vizualas puikiai dera tarpusavyje… Kurdamas vizualizacijas dirbu lygiai taip pat, kaip ir su garsais, kuriuos tuo metu naudoju muzikoje… sulaužyti ir sulankstyti, iškraipyti, atspindėti ir patobulinti taip, kaip man patinka. Asmeniškai, nėra didelio skirtumo tarp muzikos ir vizualizacijų, kurias naudoju…

Klausydamas tavo muzikos, priėjau išvados, kad Deutsch Nepal metams bėgant tapo žemiškesnis. Prisimenu pirmųjų Deutsch Nepal albumų temas: rojus, angelai, pragaras… “Alcohology” temos paprastesnės. Bet gal tai tik vieno albumo situacija?

Kurdamas medžiagą “Alcohology”, norėjau turėti konkretesnę temą, kuri labiau asmeniškai liestų mane. Turint konkrečią idėją, lengviau dirbti… lengviau ieškoti garsų, rašyti tekstus…

Turbūt pats keisčiausias ir tamsiausias Deutsch Nepal albumas yra, be abejonės, “Comprendido!… Time Stop! …And World Ending”. Asmeniškai man, šis albumas yra ypatingai įdomus, tačiau niekaip nerandu tinkamų žodžių jam apibūdinti. Papasakok, apie ką šitas albumas? Kokioje kondicijoje jį įrašei (aišku, jei atsimeni, nes praėjo daugiau nei 20 metų)?

“Comprendido!… Time Stop! …And World Ending” buvo įrašytas skirtingose sesijose, per ilgą laiko tarpą, tad sudėtinga pasakyti, praėjus tiek laiko, ką tuo metu apie jį galvojau. Klausydamas šio albumo jaučiuosi lyg esantis miršančio grobuonies galvoje. Jis yra organiškas ir tuo pačiu mechaniškas. Iš šešėliuose ir rūke suvynioto įniršio veržiasi muzika.

Ar mintyse turi savo svajonių albumo koncepciją? Galbūt tokį albumą jau sukūrei? O galbūt turi koncepciją kažko itin specialaus ir asmeniško, tačiau tam laikas dar neatėjo?

Kiekvieną kartą išleisdamas albumą, galvoju, kad jis – pats geriausias iš visų mano išleistų įrašų arba bent jau geriausias, kokį sugebėjau padaryti tuo metu. Norėčiau vieną dieną sukurti albumą, kur kiekviena detalė atsidurtų savo vietoje. Tačiau tai padaryti yra labai sunku, nes dirbu labai lėtai, kartais kurdamas pamirštu, ką turėjau omenyje, kai pradėjau įrašinėti. Kartais randu muzikos nuotrupas, bet nepamenu, kad būčiau tai sugrojęs… Tačiau žinau, kad tai sukūriau aš, nes mano studijoje be manęs daugiau niekas nedirba… Greičiausiai tai kūriniai, gimę po “keleto stiklinių vyno”.

Kartu su “Staring at My Wall” išleidai ir senų Deutsch Nepal kūrinių kompiliaciją, pavadinimu “Vintage Musikk from Deutsch Nepal”. Pusė šio leidinio medžiagos buvo išleista 1996-aisiais rinkinyje “The Very Top Of Lina Baby Doll”. Šie kūriniai įdomūs, tačiau kodėl atrinkai būtent šiuos trackus? Juk tai nėra patys populiariausi Deutsch Nepal gabalai. Kodėl, pavyzdžiui, ten nėra “Carrions Still Walkin’…”?

“Vintage Musikk from Deutsch Nepal” yra medžiagos, ilgą laiką nemačiusios dienos šviesos, perleidimas. Tai – dokumentacija žmonėms, pasigedusiems kai kurių detalių Deutsch Nepal kronikoje. Tai nėra pati populiariausia medžiaga, tačiau tai skyriai, kuriuos privalu pristatyti tikriems fanams bei naujai kartai, kuriems pasisekė atrasti šią sceną. Ateityje planuoju daugiau panašių leidinių.

Negana to, be dviejų paminėtų įrašų, išleidai ir kompiliaciją “Homo Strepitus”, kurioje esti tokių projektų, kaip Horse give Birth to Fly,  Brighter Death Now, Trepaneringsritualen, Raison D’etre, Reutoff, Morthound, Kollaps bei, žinoma, Deutsch Nepal trackai. Kodėl pasirinkai konkrečiai šiuos projektus?

Manau, tai yra vieni geriausių ir produktyviausių projektų industrial scenoje. Idėją šiam projektui nešiojausi jau 10 metų ir visa tai tiesiog nutiko. Kartais kūriniai išplaukdavo kaip įrašų sesija, kartais – kaip apsikeitimas trackais, kitais kartais – tiesiog dėl tam tikru metu palaikomo kontakto. Procesas vyko taip: kiekvienam projektui išsiunčiau tokią pačią muziką, kurią įgrojau šiam projektui ir jie turėjo visišką laisvę daryti su tuo įrašu, ką nori. Taip pat iš šios medžiagos pats padariau alternatyvią kūrinio versiją ir visa tai buvo pristatyta kaip “Homo Strepitus”. Pavadinimas verčiamas maždaug kaip “žmonės, kuriantys didelius, tamsius triukšmus”.

Ar sutiktum, kad industrial scena yra vienišų vilkų muzika vienišiems vilkams? Ką manai apie jos šiandieninę situaciją? Palygink su tuo, kad vyko prieš 20 metų.

Manau, kad techninio šuolio, atsirado galimybė dirbti individualiau, daryti viską pačiam, kas yra gerai, galvojant apie estetinę ekspresiją. Kūrėjas gali sukurti labai asmenišką skambesį be jokių kompromisų. Tačiau man asmeniškai viską daryti vienam yra nuobodu, norėčiau daugiau dirbti kartu su žmonėmis ir, tikiuosi, kad taip ir bus ateityje.

Scena privalo kisti, kitaip ji mirs. Ateina nauji projektai, kai kurie seni dingsta, ateina nauja publika, nauji žmonės, ištroškę naujų ir senų dalykų. Scena turi nuolat patirti savotišką turbulenciją, padedančią jai gyvuoti. Scena turi įsileisti naujas įtakas ir šiek tiek nostalgijos, norintiems pergyventi dalykus nutikusius anksčiau…

Ką manai apie dabar tokį populiarų analoginį formatą?

Manau, analoginio skambesio bangą buvo galima numatyti. Prieš 10 metų žmonės, darantys tai, ką daro dabar, leisdavosi mažuose kasetiniuose leibluose, šiandien susilaukiančiuose vis daugiau dėmesio ir tampančiais savotiška scenos “šeimos” dalimi ir tai yra gerai visiems. Mėgstu daug senųjų analoginį garsą propaguojančių projektų, tokių kaip Genocide Organ ar Haus Arafna, tačiau pastebėjau, kad senstu ir darosi vis sunkiau atrasti naujų, įdomių projektų… deja.

“Entartete Musikk” yra tavo leiblas. Viename interviu sakei, jog sukūrei jį, nes norėjai kontroliuoti savo relyzus?

Taip, man labai patinka, kad turiu galimybę tiesiogiai komunikuoti su žmonėmis, kurie klausosi mano muzikos ir “Entartete Musikk” suteikia šią galimybę. Kai mano įrašus leido kitos kompanijos, išleidus galėdavau atsisveikinti su savo įrašais, jie iškeliaudavo savo keliais ir dažnai reikėdavo labai daug laiko, kad vėl galėčiau prie jų prisiliesti. Dabar turiu ofisą, kuriame kiekvieną rytą manęs laukia krūva įrašų, kuriuos turiu išsiųsti į kažkokius neįmanomus pasaulio kraštus. Išplaukti visame informacijos sraute ir atrasti naujų būdų reklamuoti savo darbus pozityviai, nes tau, žinoma, reikia pinigų, kad galėtum realizuoti kitą projektą, yra sudėtinga. Jei gerai seksis, tikiuosi surinkti pinigų savo naujesnių įrašų leidimui vinilo formatu… albumai greitu metu bus išleisti Lenkijos leiblo “Mecanica”.

Ačiū skirtą laiką, Peteri! Galbūt norėtum pasakyti ką nors savo fanams Lietuvoje?

Tikiuosi jus greitai pamatyti! Kokiame nors žvaigždyne, kokioje nors vietoje, netoli jūsų! Viso geriausio!

Freundin Barbie asmeninis blogas >>> Pasąmonės informacijos aukso fondas

[ ENGLISH VERSION ]

You are the person who partly started a legendary industrial label “Cold Meat Industry” (together with Roger Karmanik) and Deutsch Nepal is one of the first projects which was released by CMI. Internet says that before Deutsch Nepal you were in a project called Njurmännen. Tell me please, what led you in to creating DN? What was the driving force?
What you imagined at the time what DN should be and sound and did everything from your mind came to existence eventually? And how would you describe Deutsch Nepal for a person who hasn’t listened to it at all?

First of all I must say that Cold Meat Industry was and is a creation solely of Roger Karmanik. I was around in these days but just made some small jobs for him and supported his activities.

Njurmännen was a kind of electroproject that, even though they’re still around, had their ”high times” in the 80’s and 90’s. The project were slowly transforming from being kind of electronic industrial to be more of IDM/Technoproject which were not the music I liked to create…the conflict became more and more obvious and in the end when I already released some Deutsch Nepal they kicked me out of the band. At that time I thought it was a bit sad to work alone after years of struggling on the road with these people but today I’m very greatful they did. I got the possibility to put 100% focus on the music I thought were missing in the world and that is what I still trying to do.

The music of Deutsch Nepal is an expression of my mind but mind is a huge construction so I guess there is a lot more to explore. How should I explain the music of Deutsch Nepal? Hmmm I don’t even understand it myself… It just happen in the creative process. A friend of mine went to the polynesian islands where he played some Deutsch Nepal to the indigenous people that was said to still practice ritual cannibalism…they called it ”the Voice of the Mountain”.

There are lots of genres in wide industrial culture. Lots of boarders. Near industrial there is neo-folk, where musicians play with acoustic guitars and sings about apocalypse. There are chuligans with balaklavas, who terrorises people with power-electronics. Yet, Deutsch Nepal has no boarders. I am stuggling to tell another project which could sound the same as DN. Especially, in early ninties that was very impressive – to create the autentic sound. DN’s music is dark, twisted, strange but at the same time atmospheric, melodic, moody. It is psychedelic and deep. What force drives you to create these sounds? And – the most important question – about WHAT Deutsch Nepal really is?

I never had or have no urge to be part of any genre, Deutsch Nepal is just what it is and the reason might be the technical progress during that early time and our joy to play with the machines and devices that was presented on the market. That was what other people in the underground did aswell at that time. Before the computors we were punks playing with alternative sollutions like tapemachines and tapeloops fieldrecordings and sound collecting which in the time before the internet was far more advanced than nowadays. At that time in the 80’s most band with any connection to the industrial culture had a genuine sound as there was and is an unlimited amount of sollutions to create music and sounds.

What was your method of creating industrial music in the past and how did it change eventually? Did you really started to create music only with a computer? And I will ask straight forward – how much alchohol do you need to create industrial? Did extent of alcohol changed when you create music during the years? And how much attention you pay to your sounds? Do you search for the needed sound for long or do these sounds find you otherwise?

In these days of the 80s we were just a bunch of wasted young people doing strange things. We had no real schedule or plan for our doings it just happened and one thing gave another …allmost everybody had a small cassettelabel and mainly the releases were traded with other odd releases. Many people had their own fanzine aswell I think I had like 3 publications going on in the same time. What I mean is that it was a climate of restrained creativity that suddenly exploded and what came out was out of control. That it was the music that brought us further I guess was just an coincidence. When I started to do music there was not so much computors around… but nowadays I mainly use computors in one way or another… but I still work in my old way… with or without alcohol :-))) I came to that conclusion that I get much more done without alcohol…and I guess that,s why I get comparely little music done….and it seem like it will be even less as the consumtion increase steadily…. huhu!

Creating sounds and make them work together is my main fascination… my way of working is very timeconsuming ….as I oftenly forget what I really wanted to do with the material I created in the mist of some bottles of wine the day before. Still that is the thing I do…looking for good sounds and combinations of sounds… the singing and lyrics are more like cosmetics to the track…and it make the studiowork more fun and intresting.

New Deutsch Nepal album, called “Staring at My Wall” is much darker than, let’s say, “Amygdala”. It even has some elements of power electronics. And it has that amazing but at the same time frightening cover of some demon or Devil himself. I know that you mostly create artworks for your music yourself. Tell, what is the meaning of the cover art of “Staring at My Wall”? And, of course, tell us about what the album itself is? Earlier Deutsch Nepal album “Alcohology” was a straight-forward about alcoholism and its harm and benefits, but this time – I think – themes go much deeper. Am I right? And what inspired you to create this album in the first place?

The cover of this album is the wallpaper on the wall in my studio that I oftenly stare into. Simple but true… the ”demon” is a ritual instrument made of a skull… a head ….my head – maybe… the source of the sound.

I,m not a very philosofic or ”deep” person I just had a lot of material laying around and when I put it together it was the ”Staring at My Wall” -album ….but thinking of it I guess the album might be about the locked state I sometimes get into I just sit around for days, maybe weeks doing nothing… and after I wonder what I’ve been doing …wasting time and there is so much that should be done…. ”I crawl through my fluid mirror life is easy when travelling there” ….when come back I start big projects, finnishing old ones that been around for years in minutes…make decisions …contacting people doing all the things I thought of for years….make up plans… then sit down ”Staring at my Wall” for another month…. could it be some kind of yoga or other contemplation… or just social disturbed behaviour?

In our brief chat you said to me that you want to work with a band. Does it mean that Deutsch Nepal will be a band in the future? Or that you will play live as a band with other members? Or is this a concept for another project of yours?

The thing is that I hate to travel alone and I hate staying at airports alone. I hope to find some people to play with… but the way I live in the woods it’s hard to find people. Still I have some ideas…. but nothing I really brought into action yet.

The last release by your project Frozen Faces was released 14 years ago. Can you tell us about this project? What themes it explores? And why we don’t get more music of Frozen Faces anymore?

I think Frozen Faces and Deutsch Nepal mated and started to live in symbioses …at that time I used Frozen Faces as for testing new ways of working and wanted to put another label on it because all my equiptment broke down and I just had to use more primitive ways of working… we never know if there will be another Frozen Faces release until I’m dead…hehehe! but to be straight-forward I guess I use The Dystopian Partycollection releases in the same way… alternative versions of tracks, remixes, other peoples versions of my music …. also nowadays internet is easier if you want to do something that fall outside the framework I normally use for Deutsch Nepal.

Can you tell about the most memorable live performance of yours? Was there a show that you just can’t remember because of consumed alcohol or something stronger? And how about the most memorable recording sessions? Tell something about that.

One of the first concert I ever participated in was very memorable as it got that big local attention and I guess that triggered me to continue with music and disturbance… it was in 1984 and we happened to pour some pigintestings over the happy audience …later the slaughterhouse restproducts spread outside the venue and some pigskulls were thrown on cars…. big chaos in a small city :-))))

There is many concerts disappearing in the mist of alcohol… I’m not into using other drugs…. but what is important is the feeling when leaving the stage and you gave all you had ….drunk or not.

When you perform live, you show really interesting and weird video projections. Hallucinations, psychedelics… What you try to show? I guess, you just try to put listeners into ritualistic trance. How is it really?

I think music and imagery work good together …when making the backdropvideos I do the same as I do with the sounds I use in the music…twist and bend, distort, mirror and refine the way I like it to be. For me there is not so much difference between the music and the imagery I use….

When listening to Deutsch Nepal, I personally found that your music eventually became more down to earth. Is that right?I remember themes of the very first DN albums, like heaven, angels, hell. And with “Alcohology” themes are simpler. But maybe this is only just a case of one album?

I think when doing the ”Alcohology”-material I wanted to have a more concrete theme something concerning myself, more personally. It make things easier if you have an idea when working …searching for sounds, writing the lyrics ….

The weirdest and probably the darkest Deutsch Nepal album is, hands down, “?Comprendido!… Time Stop! …And World Ending”. What is this about? Personally I find this album to be extremaly interesting but I just couldn’t find words to describe it. It is… catchy in an authentic Deutsch Nepal way (of course, like all the other albums of yours). Can you tell about what this album is? What themes does it explore? In what condition did you record it (of course, if you remember, more than 20 years have passed since then)?

“?Comprendido!… Time Stop! …And World Ending” was recorded in different sessions during a long timespann so it’s hard to tell this long time after, what I was thinking about then. Still when listening to the material it’s like inside the head of an dying predator. Organic and mechanic in the same time, music bursting out of an fit of rage wrapped in shadows and mist.

Do you have a concept of your dream album in your mind? Maybe you did it already? But maybe there is a concept of something very special but the time just didn’t come for it yet?

Every time I release an album I think it’s the best I ever done or at least the best I could do in this spot in time. I wish one day I make an album where every piece have fallen into it’s proper place. But it’s hard as I work very slowly sometimes I forgot what I was thinking it should have been when starting. Not very selldom I find pieces of music I don’t even remember I made… but I know I must have because there’s no one else working in my studio …it might be tracks made after ”a few glasses of wine”.

Recently you released not only the new album of Deutsch Nepal but also a compilation of old tracks by DN, called “Vintage Musikk from Deutsch Nepal”. Half of its content was released in 1996, with a release named “The Very Top Of Lina Baby Doll”. These are very interesting tracks but why these particular songs? It’s clear as day that songs featured there are not the most popular by DN. Why there is no “Carrions Still Walkin’…”?

Vintage Musikk from Deutsch Nepal is a re-release of material that haven’t seen the daylight for a long time. It is a dokumentation for people that miss some pieces in the chronicles of Deutsch Nepal and want the total story. It is not the most populistic material but still it is chapters that need to be told for the hardcore fans and the new generations that luckily come into the scene. In the future I plan more of this kind to be issued.

And also… You just released a compilation named “Homo Strepitus”, featuring Horse give Birth to Fly,  Brighter Death Now, Trepaneringsritualen, Raison D’etre, Reutoff, Morthound, Kollaps and of course Deutsch Nepal. I wonder why you chose these projects for a compilation? Are they the best in a scene of novadays? 

I think it’s some of the best and most productive projects in this part of the scene. The project has been going on since 10 years and it just happened as it happened sometimes as a session, sometimes as an exchange, sometimes just because being in contact for the moment. The procedure has been that I send them all the same piece of music I did for this project and they’ve been free to do whatever they want with the material. Also I did an alternative version myself from the material and all this was presented as ”Homo Strepitus” the meaning of the words is loosly translated ”Humans making Big Dark Noises”

Would you aggree with a saying that industrial scene is for lonely wolfs by lonely wolfs? And what do you think about the scene today? Compare it to the scene of industrial 20 years ago. What changed the most? And what is your opinion about now trending analog format in the scene?

I think that for good or for bad the technical development made it possible to work more individually producing all by yourself which is good thinking about the aestetical expression if one want to make a really personal sound without any compromisses. But for myself I got really bored doing this all alone I would prefer to work more together with people and I hope I will in the future.

A scene have to change otherwise it’s dead. New projects come and some old disappear, new audiences arrive new people hungry for new and old stuff. A scene need to have some turbulence to live and to get new influences and some nostalgia for them who want to re-live things that happened before…. I think the analog ”wave” was forseen to come. 1o years ago this people doing this mainly were released on small new vital cassette-labels that now getting more attention becoming established and included in the ”family” that is good for everyone. I like many of the older analog projects like Genocide Organ or Haus Arafna but getting old and a bit slow to find the new projects…unfortunately.

“Entartete Musikk” is your own label. In one interview you said that you created it because you want to be in control of your releases. Do you like it more that way? 

Yes I really like to have the possibility to comunicate directly with the people listening to my music and Entartete Musikk give me the possibility. Before when releasing material it was a long kiss goodbye and then the material was out on it’s own trip on the label releasing it and oftenly it took years before you got confronted with it again. Now I have an office waiting for me every morning stuffed with releases that want to be send to some impossible part of the world. It’s a hard work breaking through the flood of information trying to find out new ways to promote your stuff in a good way because you need to get the money back to make new project possible. If I keep up the good work I hope to collect money to even put my newer releases on vinyl…. the albums will soon be released on the Mecanica label in Poland. www.mecanica-records.com

Thank you for your time, Peter! Maybe you want to say some words to your fans here in Lithuania? 

Hope to see you soon! In some constillation in some location near you! All the best