Metų pradžioje “Ore” pasiekė laiškas: “Esu pusė grupės Caramel, kita pusė yra mano labai geras draugas, pietų afrikietis Stephan Kreussel. Prieš porą dienų išleidom savo antrąjį singlą “Still There”. Caramel muziką galima būtų apibūdint kaip dream-pop/psychedelic-pop.”
Nors saldžiai tąsus grupės pavadinimas pasitikėjimo nesukėlė, bet… nespręsk pagal knygą iš viršelio. Abu grupės singlus jutūbe jau perklausė po keliolika tūkstančių kartų. Paspaudus play, pasigirdo, pasak vieno komentatorių: “Like someone is pouring honey inside my ears while chillin on a cloud”. Kitas netgi įžvelgė gydomųjų savybių: “I was having a panic attack, but then this song came on and i felt instantly relaxed thank you”.
Pradėjome susirašinėti su Domu Morkūnu. Jis prasitarė, kad jo kolega Stephan jau įrašęs du bedroom-pop albumus, o pats Domas kuria daugiau atmosferinius, instrumentinius ir ambientinius garsus. Netrukus sutarėme ir dėl interviu. Kaip sako Domas, paprasta muzika, paprasti ir atsakymai.
Ar kada nors bandėte namie pasigaminti karamelę? Su kuo ją labiausiai mėgstate?
Stephan: Ne, niekada nebandžiau pasigaminti ir šiaip jos nemėgstu.
Domas: Nebandžiau, bet gal reikėtų. Retkarčiais mėgstu su kava.
Kiek žinau, prieš Caramel abu kūrėte savarankiškai. Papasakokit plačiau.
Stephan: Baigęs universistetą įrašiau albumą savo miegamajame, kuris buvo gana gerai priimtas, todėl nusprendžiau tęsti.
Domas: Už Caramel ribų daugiau orientuojuosi į instrumentinę ambientinę muziką. Taip
pat kuriu muziką spektakliams bei filmams.
Susitikote Londone, ką ten veikėt? Koks skambesys geriausiai apibūdina šį miestą?
Domas: Studijavome garso meną ir dizainą.
Londoną geriausiai apibūdina triukšmas. Keli įsimintiniausių: pilnas žmonių metro, traukinių garsai, atidaromų Londono autobusų durų garsas, sraigtasparniai ir didieji lėktuvai, besileidžiantys Heathrow skamba lyg krentantys.
Kas bendro tarp Lietuvos ir Pietų Afrikos? Šiuo metu kuriate Vilniuje, ar ne?
Domas: Afrika ir Lietuva gana panašios formos žemėlapyje, daugiau turbūt nieko bendro.
Vasarą abu gyvenom Lietuvoje ir įrašėm kelias dainas, iš kurių galima būtų sudėti mini
albumą. Šiuo metu laikinai abu esam savo gimtinėse. Kadangi didelė dalis kūrybinio darbo
buvo padaryta vasarą, likusią, daugiau techninę dalį, baiginėjame nuotoliniu būdu –
internetu.
Komentaruose po jūsų kūriniais minimi LSD ir “kelionės”. Iš kur atsiranda jūsų
psichodelika?
Stephan: Man psichodelika atsiranda iš noro sukurti specifines atmosferas ir nuotaikas. Panašu į tapybą. Šioje kūryboje nėra jokių narkotikų, tačiau, spėju, mūsų kūriniai visai tinka tripinimui.
Domas: Kuriant stengiuosi tiesiogiai ištransliuoti, ką girdžiu mintyse. Man asmeniškai tokia
muzika pasigirsta tik tuomet, kai galva – visiškai švari ir kūne nėra jokių psichodelinių medžiagų. Na, apart taurės raudono, galbūt.
Jūsų kūryba daug kam primena Tame Impala. Lietuviams turbūt primintų Garbanotą ar Flash Voyage. Kas iš tikrųjų jus įkvepia?
Stephan: Oho, na ir komplimentas. Garbanotas yra turbūt mano mėgstamiausia lietuviška grupė, bent jau iš to, ką girdėjau. Yra tiesiog per daaaug grupių, kurias reikėtų paminėti kalbant apie įkvėpimą, bet iš esmės tai – daugybės muzikos klausymas, kažko tikrai gražaus atradimas ir iš to kylantis noras padaryti kažką panašaus.
Domas: Prieš kelias dienas, paprašyti Atėnuose esančio “Barfly Radio” kolektyvo,
suklijavom valandos su puse “guest mix’ą”, į kurį sudėjom šiek tiek to, kas mus įkvepia. Jo
galima pasiklausyti čia:
Kokias (sub)kultūrines “karameles” Lietuvoje ir PAR jums norėtųsi paminėti?
Stephan: Pietų Afrika yra gana plika kalbant apie mus domininantį vaibą… Galbūt Honeymoan?
Domas: Šiuo metu labai gardžią “karamelę” vynioja Brokenchord. Ypač pradžiugino gitaros
tembrai ir atmosfera – When You Sleep’ // ‘Transmission’ Live
Vienoje nuotraukoje jūs užfiksuoti, grojantys ant 16-aukščio stogo Lazdyuose. Kaip ten atsidūrėte?
Filmavome Stephan dainos “Dot your I’s” gyvą atlikimą.
Lietuvos scenose jūsų nematyti – dar nepasiruošėte gyviems pasirodymams?
Domas: Dirbam su tuo. Turim dar kelias neišleistas dainas, tačiau kuriam laikui esam 12 000
kilometrų atstumu vienas nuo kito.
2019-ujų vasarą turėjom pirmą ir kol kas vienintelį koncertą Palangoje, kuriame maišėme
dainas iš mūsų solinių veiklų, porą cover’ių ir bendrų kūrinių, kad užpildytume koncerto
laiką. Tada dar neturėjom pavadinimo Caramel, vadinomės tiesiog vardais. Tai buvo labai naudinga patirtis.
Kas jums neduoda ramybės?
Stephan: Šiuo metu mano mieste trūksta vandens (apie tai rašėme prieš kelis metus – Ore past.) ir kartais dingsta elektra. Be to, savaitgalį buvo pažeistas povandeninis kabelis, tiekiantis internetą visai Pietų Afrikai. Taigi, nėra vandens, elektra su trukdžiais ir neįtikėtinai lėtas internetas reiškia, jog turiu daugybę laiko pagalvoti ir pamedituoti.
Domas: Lėtas internetas Pietų Afrikoje reiškia ir tai, kad kol kas lėčiau vyksta darbas prie
sekančio singlo – negalime lengvai keistis failais.
Kokią Caramel ateitį matote už kelių metų?
Stephan: Jei viskas vyks pagal planą, tikiuosi, būsime išleidę jau kelis albumus ir turėsime pakankamai klausytojų, kad galėtume turuoti Europoje ir, laikau čiuriką, visame pasaulyje.
Domas: Čia Stephan gerai pasakė, net nėra ką pridurt…
Internete:
Komentarai