Prieš kelias dienas Vilniuje turėjo koncertuoti danai Hexis, o po kelių – amerikiečiai Buildings, deja, kovo pradžioje koncertų organizatorių “Facial Tumour booking” veikla baigėsi vokiečių dueto Nadja pasirodymu. Šie metai “pasidaryk pats” principais veikiančiai draugų kompanijai turėjo būti itin produktyvūs, tačiau dabar tenka užsiimti planuotų koncertų nukėlimu: “Po truputėlį atsigavinėjam nuo viso karantininio šoko, deja, ne vieną koncertą teko atšaukt, bet po truputėlį formuojasi ir naujos datos. Štai pirmasis, o netrukus laukit mūsų ir su daugiau žinių apie rudenį, bus intensyvu… bet tik su sąlyga, jei plausit rankas.”
Kalbamės su Rimante, Lineliu, Miku ir Andriumi. Anot jų, dar vienas kolega, Tomas (Tomhetas iš Autism) dažniausiai vengia visokių intervų, tačiau mes jau esam jį kalbinę anksčiau. Šie žmonės laisvu nuo “normalaus” darbo metu Vilniaus publikai padovanojo tokių atlikėjų kaip Aus Tears, Dear Deer, Gnoomes, Implore, Birds in Row, Downfall of Gaia, Follakzoid, Fvnerals ir kitų koncertus. Dabar jiems ypatingai reikia paramos – minimum, ką gali padaryt, pervest jiems savo 1,2%.
Šiemet spėjot suorganizuoti 3 koncertus, tačiau buvot suplanavę dar bene dešimt. Kurio labiausiai gaila?
R. Man asmeniškai turbūt labiausiai gaila Super Besse konco, nes buvo toks tarpinis dar neaiškiame karantine ir po jo visi pradėjo kristi, bet nemaža dalis ir nusikelinėja, taip pat dar Jeromes Dream, nes pati norėjau pagaliau gyvai pamatyti.
L. Hexis, Jeromes Dream, Dale Cooper Quartet.
M. Labai laukiau Super Besse, nes turėjo būti visai massive ir šiaip jie šauni chebrytė, visada malonu pasimatyt Vilniuje. Na, ir Dale Cooper Quartet – tai iš esmės mums turėjo būti toks next-level koncertas – daugiau apipavidalinimo, daugiau aplinkinės patirties, kaip aš jį įsivaizdavau. Nu nieko – laimėjom daugiau laiko išpildymui, turbūt.
A: Labiausiai gaila Jeromes Dream, Dale Cooper Quartet, Hexis, Buildings.
Kaip kilo noras iš paprasto žiūrovo-vartotojo, tapti koncertų organizatoriais, kitaip tariant, pasidaryt patiems?
R. Visai paprastai, norėjosi atvežti daugiau grupių, kurių patys klausėme, norėjosi kažkaip ir prie tos alternatyvios muzikos prisidėti.
M. Iš esmės aš visada, nuo pat pažinties su muzika, žiūrėjau į viską iš “pasidarymo pačiam” perspektyvos. Panevėžy nebuvo nieko, todėl reikėjo pradėti nuo grupės – atsirado The Sold Outs (tada dar – Sold Out Generation). Tada, net ir esant grupėje, tiesiog nebuvo kur ir kam groti – reikėjo pačiam pasidaryti koncertus – rūsiuose, kultūrkėj ir pan. Tai toks savanaudiškas “pasidaryk pats” lydėjo ir pirmuosius du metus Vilniuje – persikėlėm su dalimi grupės ten su Andrium, įjungėm aukštesnę pavarą ir organizavome koncertus daugiausia sau ir apie save, bet su gana plačiu užmoju pasikviest kažką didesnio drauge pagrot. Va, smagu, kad pavyko Government Flu prisikalbint. O po to kažkiek visi sukomės Skylėj (pogrindžio klubas “XI20” Vilniuje – ore past.) – punkrock routine, viskas faina, bet vis kažko trūko. Užmojo tokio, kaip ir minėjau, rizikos gal. Tai va ir apsijungėm visi į rizikuotojų būrelį ir, man atrodo, visai įsipaišom į vietinę ekosistemą.
A: Kažkuriuo metu supratau, kad man labiau patinka sakyt “davai padarom”, o ne “davai padarykit”. Bet labai mėgstu ir žiūrovu būti.
Kaip suprantu, “Facial Tumour Booking” nėra jūsų pajamų šaltinis, kuo užsiimate pragyvenimui?
R. Visi mūsų komandos nariai turi visiškai su tuo nesusijusius darbus, pradedant IT ir baigiant genetikos mokslais, Tomas gal labiau “link meno”, nes dirba su grafiniu dizainu ir dar turi įrašų studiją.
M. Visi dienų dienas sėdim prie kompų įvairiais reikalais ir prie to pačio shitpostinam savo slack’e, daugiau nei būtų sveika. Protarpiais kažką suorganizuojam.
A: Na, aš labiau ne prie kompo sėdžiu, o prie kolbučių ir pipečių – dirbu biotechnologijų įmonėje.
Kviečiate skirti jums savo GPM procentą ir taip prisidėti “prie koncertinės buities reikalų”. Papasakokit daugiau apie tą buitį, kokie jos rūpesčiai patinka, o kurie užknisa?
R. Taip, kviečiame, tad jei sukate galvą, kam skirti, nepamirškite mūsų :)
Asmeniškai mane labiausiai užknisa laiko trūkumas tarp “pagrindinio” darbo ir koncertų, kai baigi viską paryčiais ir galvoji, kad liko miegoti kelias valandas, arba kai leki po darbo grupes pasitikti ir panašiai, bet visas tas rūpestis, žmonės, ateinantys padėkoti, ir grupės viską atperka.
M. Patinka eit priduot bonkes, apsitvarkyt aplinką kažkiek, pasitikt grupę. Bet pats geriausias laikas man yra tas “per vidurį” – kai jau esi pilnai susiruošęs, grupė valgo arba pavalgius, visi kaip ir nebeturi ką veikt, bet iki koncerto dar kokia valanda, sukiesi toks be vietos ir lauki pirmųjų lankytojų. Visąlaik toks jauduliukas biškį yra.
A: Beveik visas laikas patinka – nepatinka tik tvarkytis po koncerto. Iš tiesų geriausias jausmas tada, kai viską suderini, apskaičiuoji, kad viskas daugiau mažiau turėtų būt okei ir galiausiai gauni “confirmed” laišką. Po to, artėjant koncertui, streso lygis kyla su kiekviena diena.
Užsiimat “tamsia pogrindžio muzika”. Kitaip tariant, jus dominančių atlikėjų kūryboje turi būti vienokių ar kitokių “auglių”, ar ne?
L. Priklauso nuo požiūrio į tą “tamsumą” ir nuo to, ką vadiname “augliu” :) Šiaip mus dominančius atlikėjus atsirenkame grynai pagal subjektyvų kolegialų “patinka”, neturime kažkokių griežtai apibrėžtų išrašytų taisyklių.
M. O taip – juk mes jau pabookinę diapozoną nuo dreampop iki black metal, bet realiai pas mus niekada nebuvo ir nebus, turbūt, kokio nors generic šūdo – visi su kažkokiu kreivumu. Aišku, gali būt, kad paimsim kokią žanro klasiką, kaip turėjo būti su D.O.A., bet jie juk ne generic – jie OGs!
A: Nu jo, dažniausiai tos grupės turi turėt kažkokį kabliuką, kad būtų įdomu klausyt/žiūrėt. Nu, turi būt ne šūdas :D
Minėjot “rizikuotojų būrelį”, kaip pasveriat tą riziką? Juk vienas rimtas minusas gali rimtai paveikti visą veiklą. Žinoma, galima užstatyti butą ar panašiai, bet… Turbūt buvo tokių, kurių labai norėjot, bet vis dėlto nusprendėt nerizikuoti?
R. Na, vieni mes tų koncertų kol kas nedarom, dažniausiai su Talinu ar kita šalimi derinamės niuansus, bet būna, kad pasiderinus, pakalbėjus tapusavy, suprantam, kad gal “nepaeis” tas ar anas koncertas, nes ir susidomėjimas grupe mažas, ar dar kažkas, tai būna ir apsisprendžiam nedaryt.
M. Yra exceliukas, kur pasimodeliuojam, ko tikėtis, nu, ir kartais supranti, kad tų žmonių čia tiesiog tiek nėra, kad surinktum tiek, kiek reikia. Iš esmės gana atsargiai ir į įėjimo kainas žiūrim, nes norisi, kad jos būtų, kaip įmanoma, labiau prieinamos. Na, bet sakyčiau, esame ganėtinai linkę į riziką, nes nelabai kas mus riboja. Kita vertus, į keturių nulių zoną dar neįžengėm…
A: Kadangi kažkiek patirties jau yra, didelę dalį išlaidų galima primesti “iš akies”, potencialų lankytojų skaičių irgi galime daugiau mažiau nuspėti. Na, o tada, kaip ir minėjo Mikas: exceliukas ir pasitarimas. Būna tikrai kartais paskaičiuoji ir gaunasi, kad tenka atsisakyt minties kažką bookint, nes tiesiog garantuotai būtų minusas.
Kokia jūsų nuomonė apie Vilniaus koncertinį gyvenimą: pakanka, per mažai ar per daug? Beje, ar imatės organizuoti koncertus kituose miestuose?
R. Na, jei pradėjome vežtis, tai mums tikrai nepakanka. Dėl kitų miestų, kol kas tikrai ne, nes, bent jau mano nuomone, abejoju, ar ten būtų klausytojų, generuojančių gerą koncą, be to, gyvename Vilniuje ir tikrai būtų sudėtinga.
L. Būna tokių laikotarpių, kai iš tikro Vilniuje daugoka renginių. Ypač, tarkim, tą pačią dieną vykstantys renginiai, kurių publikos “kertasi” su mūsų. Gerai, kad tokių atvejų buvo, berods, vos kelis kartus.
A: Daug koncertų atrodo vyksta, kad per daug, nemanau, jie gan įvairūs būna. Na, bet kokiu atveju, geriau daugiau negu mažiau. Kalbant apie koncertų organizavimą kituose miestuose – kol kas neprireikė. Ko gero, būtų sudėtinga, bet įdomi patirtis.
Užsiimate alternatyvinės muzikos importu, o ką atsakytumėt, jei į jus kreiptųsi vietinė grupė ir paprašytų suorganizuoti “eksportinį” turą?
R. Manau, norėtume gal padėti grupei, pasidalinti kontaktas, bet tokio įvykio kol kas neturėjome, todėl nežinau, negaliu komentuot :)
L. Kiek žinau, atsiranda netgi vietinės tam skirtos agentūros. Vieną tokią galima būtų ir paspoilinti/pareklamuoti – “Mercury booking” :)
A: Manau, daugiausia ką galėtumėm padaryt, tai pasidalint turimais kontaktais ir palinkėt sėkmės :)
Koncertų organizatorių dažnai klausinėja apie atlikėjų raiderius. Jūsų atveju, austrių ir šampano niekas turbūt neprašė. Bet juk buvo nustebinusių pageidavimų?
R. Turėjome ir pageidavimų, kad būtų šampės :) Turėjome ir tokių, kuriems tik organiškų uogų reikia, bet didelė dalis atvažiavusių grupių yra sukalbami ir normalūs :)
L. Išskirčiau vieną asmeniškai itin viskuo nepatikusią grupę, kuriai teko pjaustyti daržoves ir vaisius :))
M. …kurių didžiąją dalį teko išmest, nes ten, blemba, išėdos kažkokios liko, nežinau, ką jie veikė su jais. Vis dėlto kol kas didelių siurprizų nebuvo – va, norėjo metalistai Implore pomelo – gavo pomelo ir sakė, čia vienas nedaugelio kartų, kai kažkas rimtai priėmė šitą norą :D Iš kitos pusės, mes su tokiais labiau driskiais dirbam, nors ir biškį labiau žinomais, tai ten žmonės kaip žmonės, gana paprasta.
A: Ganėtinai standartiniai raideriai kol kas pasitaikė. Buvo viena grupė, kuriai reikėjo neadekvačiai daug backline. Vėliau buvo apmaudu matyt, kad pusė aparato tiesiog neatliko jokios funkcijos ant scenos. Ai, tiesa, buvo juokinga, kai grupei reikėjo penkių skirtingų rūšių organic uogų. Abejojom, ar tiek pas mus parduotuvėj ne sezono metu galima pririnkt.
Kaip manot, ar kada nors koncertai bus tokie patys kaip iki karantino?
R. Tikslaus laiko nepasakysiu, manau, keisis apskritai tas koncų veidas, labai norėčiau, kad link rudenio viskas susitvarkytų, bet kai reikalai keičiasi kas dieną, niekada negali žinoti, kaip bus…
L. Manau, kad bus tokie patys, tik laiko klausimas.
M. Viskas turėtų normalizuotis – juk koncertai nėra tik skambanti muzika, bet ir daug socializacijos su savo bendruomene. Aišku, kol baimė (arba realus pavojus) socializuotis bus didesnis nei poreikis tai daryti, gali būt liūdnoka. Bet anksčiau ar vėliau viskas pasitvarkys. O dabar svarbiausia, kada atsidarys sienos ir bus atnaujinti reguliarūs skrydžiai. Jei kelionės smarkiai išbrangs – kartelė pamatyti mėgstamus atlikėjus, kurią mes taip intensyviai nuleidinėjom, turbūt vėl pakils. Nu, ir tada vėl viskas iš pradžių :)
Komentarai