Šį ketvirtadienį, spalio 14 d., savo kelionę po kino sales ir kiekvienus namus pradės dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Rengėjai žiūrovams žada ne tik beveik 50 ryškiausių filmų iš viso pasaulio, bet ir kone tiek pat juos lydinčių renginių. Festivalį apjungs radikalumo tema – ji apie esminių pokyčių siekį kalba ne tik specialiojoje programoje, bet ir daugelyje nepatogių filmų.
„Nepatogaus kiną“ lydinčią temą ir festivalio nuotaiką geriausiai atspindi festivalio atidarymo filmas „Brangūs ateities vaikai“ (rež. Franz Böhm), kurio centre – trys jaunos pokyčio siekiančios aktyvistės, dėl savo pavojingos veiklos Honkonge, Čilėje ir Ugandoje pasiruošusios sumokėti didžiausią kainą. Tai – specialiosios festivalio filmų programos „Radikal(i)ai“ dalis, kurioje filmų herojai rizikuoja – kartais net ir savo gyvybėmis, siekdami prisidėti prie globalių socialinių, politinių, aplinkosaugos ir kultūrinių pokyčių, nes nebemato prasmės įprastuose veikimo modeliuose. Norime, kad festivalio atidarymo filmas pasiektų kuo platesnę auditoriją, tad pirmą kartą festivalio istorijoje jį galės žiūrėti ir televizijos žiūrovai – filmą transliuos „LRT Plius“, – pasakoja festivalio vadovas Gediminas Andriukaitis.
Pagrindinėje konkursinėje „Nepatogaus kino“ programoje varžysis 9 filmai, tarp jų – net du lietuvių režisierių darbai. Apie miestelio bendruomenės pastangas mažinti drastišką savižudybių skaičių ir dviejų moterų – psichologės ir policijos pareigūnės, nuoseklų ir nuoširdų darbą pasakos šviesus filmas „Būsiu su tavim“ (rež. Virginija Vareikytė, Maximilien Dejoie). O režisierius Vytautas Puidokas, kurio filmą „El Padre Medico“ festivalio žiūrovai turėjo galimybę matyti anksčiau, sugrįžta su nauju kūriniu „Pasienio paukščiai“. Šįkart kūrėjas keliauja į Kuršių Nerijos pasienį, kuriame politinės įtampos fone fiksuoja Lietuvos ir Rusijos piliečių akistatą.
„Aukštos įtampos“ programos istorijos niekuo nenusileis Holivudui, išskyrus vieną skirtumą – čia viskas bus tikra. Filme „Šnipas Šiaurės Korėjoje“ (rež. Mads Brügger) slapta užfiksuotos Šiaurės Korėjos politikų kalbos apie milijardų vertus raketų pardavimus atskleis tai, ko neregėjo jokia kamera. O filmo „Sabaja – belaisvės“ (rež. Hogir Hirori) kamera seks dviejų civilių vyrų įsiveržimą į ISIS karo stovyklą, siekiant išlaisvinti sekso vergovėje laikomas moteris.
Programos „Kasdienybės superherojai“ veikėjai nedemonstruos antgamtinių galių keičiant pasaulį – jie kasdien nuosekliai ir kryptingai veikia kilnesnių tikslų vardan. Filmas „Kovotojos“ (rež. Paola Calvo, Patrick Jasim) nukels į Chuareso miestą Meksijoje, kuriame nužudoma itin daug moterų ir kurio imtynių kovotojos („luchadoras“) ringe mėgina vožtelėti mačistinei vietos kultūrai. Filmas „Nesibaigianti pamaina“ (rež. Shannon Walsh) žiūrovą galbūt privers kitoms akimis pažvelgti į mieste dviračiais zujančius maisto išvežiotojus – čia atskleidžiamos nepatogios tiesos apie jų darbo ypatybes.
Šiemetinio „Kaunas Pride“ šūkį atkartojanti programa „Mes esame visur“ pasakos tikras skaudžias ir laimingas LGBTQ+ bendruomenės žmonių istorijas. Režisierės Asia Dér ir Sári Haragonics filme „Jos mamos“ atskleis nepaprastą dviejų moterų istoriją kuriant šeimą ir mėginant įsivaikinti Vengrijoje. Du režisierės Monikos Treut filmai „Gendernautai“ ir „Genderacija“ dvidešimties metų skirtumu pasakos tų pačių San Fransiske gyvenančių translyčių gyvenimo istorijas tada ir dabar.
„Tikrovės muzikos“ programa primins – muzika gali daryti įtaką įsitikinimams, politinėms pažiūroms ir gyvenimams, o muzikiniai filmai gali padėti išgirsti dar negirdėtų dalykų. „Daina pavadinimu neapykanta“ (rež. Anna Hildur Hildibrandsdóttir) primins vieną didžiausių politinių skandalų save nepolitišku laikančio „Eurovizijos“ dainų konkurso istorijoje. O filmą „Triukšmo simfonija“ (rež. Enrique Sánchez Lansch) festivalio rengėjai pakvies žiūrėti įspūdingoje erdvėje – neseniai duris atvėrusioje „gallery 1986“, čia po seanso užsikurs vakarėlis.
„Filmai už gamtą“ kvies dialogui apie tai, ar žmogaus vartojimas ir jo išlikimas yra suderinami. Programos filmas „Potvyniui nuslūgus“ (rež. Anna Antsalo) palies „ateities archeologijos“ temą – žmogus po savęs paliks ne tik architektūrą ar meną, bet ir spalvotą šlamštą, pavyzdžiui, jūros išmetamus mažyčius plastikinius dinozaurus, kažkada pasipylusius laivui pametus konteinerį. Penkios dokumentinio serialo „Sienos“ istorijos papasakos apie Europą supančias ar ją skaldančias sienas bei jų paribiuose atsidūrusius herojus. Na, o kasmetinėje programoje „Filmai, padedantys augti“ vaikai ir jaunimas atras būtent jiems skirtų šmaikščių, įkvepiančių, pasaulį keičiančių ir kartais nepatogių, bet tikrų istorijų.
Visą festivalio renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. „Nepatogus kinas“ spalio 14–31 d. vyks kino teatruose, virtualioje kino salėje namų ekranuose ir 190–yje Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti virtualų festivalio pasą į visus filmus arba „Swedbank“ rinkinį keliems filmams iškart, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Pagrindiniai festivalio rėmėjai – Lietuvos kino centras ir Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa. Pagrindinis partneris – „Swedbank“.
Komentarai