Vėl rugpjūtis ir mes vėl Katovicuose – UNESCO muzikos mieste. Pastaraisiais metais buvęs pramoninis miestas aktyviai investuoja, kad pateisintų savo motto: “from heavy industry to creative industries”. Vienas šios krypties flagmanų, festivalis “OFF”, kasmet atneša miesto ekonomikai apie 1 milijoną eurų. Pernai vyko jubiliejinė 15-oji šio renginio versija. Šiemet sukako sweet sixteen. Netylant kalboms apie finansinius festivalių sunkumus pastaraisiais metais, šiemetinis “OFF’as” irgi atrodo šiek tiek aptilęs. Pagrindiniai headlineriai: Pusha T, Slowdive ir King Krule anksčiau turbūt būtų užleidę vietą didesniems vardams, bet įdomių garsų “OFF’e”, kaip visada, netrūksta.
Rašant šias eilutes, ateina SMS’as: “Alert RCB: Warning! Heavy rainfall expected today (05/06.08). Risk of sudden river swelling. Prepare for possible flooding. Monitor weather alerts”. Panašu, Slowdive klausysimės verkiant ne tik mums, bet ir dangui. Skamba bauginančiai, bet pirmoji diena buvo šilta ir beveik be lietaus.
Festivalio priešistorę jau pasakojome anksčiau. Renginio struktūra išlikusi tokia pati: vienu metu veiksmas vyksta Pagrindinėje ir “Tent” arba “Lesna” ir “Eksperymentalna” scenose. Gerti ir valgyti galima tik tam skirtose teritorijose. Iš kai kurių jų vietų galima stebėti koncertus. Apsauginiai tikrina, kad neišsineštum ko nereikia prie scenų, bet po koncertų ten vistiek ant žemės voliojasi vienas kitas bokalas ar net butelis. Kad būtų grėsmingiau, pakabinti užrašai, jog už tai gresia 2000zl (~450eur) bauda arba net įkalinimas. Alus ir šotai kainuoja ~3.5-4eur, kokteiliai 5eur, maistas ~7-8eur.
Pirma diena
Muzikinę kelionę pradedame nuo main stage ir grupės pavadinimu… OFF! Senų Amerikos punk/hc veikėjų iš Circle Jerks, Black Flag, Burning Brides ir …And You Will Know Us by the Trail of Dead projektas. Didžiulėje scenoje pankrokas skamba kiek pasimetęs ir jo energija išsisklaido erdvėje. “Free LSD” skanduoja dreduotas Keith Morris ir prie scenos verda nedidelis pogo katiliukas.
Netikėtas gūsis užtinka atėjus į Butch Kassidy iš Londono pasirodymą. Sunkiai nusakomas monotoniškas noise rokas. Kalbame, kad turėtų patikti Brokenchord vaikinams – kažkas panašaus į jų kūryba, tik daugiau pykčio, intensyvumo ir prakaito. Būgnininkas lupa kaip išprotėjęs. Beveik po kiekvienos kompozicijos atsistoja ir nueina pavaikščioti už būgnų. Progressive-noise bombshell – taip juos pristato organizatoriai. Pagauname save, kad jau kurį laiką esame čia-ir-dabar, o realybės buitis kažkur pamiršta – tikrai gero pasirodymo rodikliai.
Kita stotelė – tamsioji trap pusė su Homixide Gang iš Atlantos. Trumpi gabalai po 30s, daug visokių semplų nuo Nirvana iki filmų, daug žemų. Kiek nustebina, kad publika puikiai moka žodžius, o erdvė priešais sceną atrodo kaip per nuožmiausius koncertus – visi šokinėja ir stumdosi, išsiskiria ir vėl susigrumia. Pusha T irgi stumia daug žemų, bet Homixide skamba progresyviau ir yra judresni. Taip ir įsivaizduojam juos “Devilstone” “Barbablu” scenoje, nes ekrane nuolat mirga apversti kryžiai.
Special Interest iš Naujojo Orleano, ko gero, yra labiau socialinis pareiškimas nei muzikinis. Asketiški programuoti ritmai, “smėlinė” lateksu apsitempusios moteris gitara ir įspūdinga vokalistė nuo disco pereinanti į piktą rantą. Juos lygina su Funkadelic, Coil ir the B-52, bet realybėje viskas gerokai (pa)prasčiau. Nepaisant to, įdomu kaip reiškinys.
Apeiname maisto ir pramogų zoną: “Kubuš” pristato karuselę vaikams ir atrodo, kad jų šiemet festivalyje gerokai daugiau – ar festivalis jau sensta? “Tymbark” siūlo nemokamų obuolių, pagrindinis rėmėjas “Perlage” dalina vandens skardines; “Rossman” siūlo laimėti bilietus į kitų metų festą ir pasistatęs didžiulę konstrukciją – iš antro jos aukšto galima patogiai stebėti “Lesna” koncertus, Literatų kavinėje galima įsigyti knygų, čia vyksta įdomių diskusijų, deja, visos jos lenkiškai.
Naktį užbaigiame su rugsėjo viduryje Vilniuje laukiamais Gilla Band. Nors ir matyti pirmajame “8 festival” Vilniuje, airiai vėl įtraukia į savo triukšmingą monotonišką pasakojimą. Vokalistas kartais primena Elvį ir nuolat palaiko stiprų ryšį su būgnininkų, kol bosistas ir gitaristas preparuoja savo instrumentus. Nuovargis lanksto kojas, tačiau Gilla Band išlaiko beveik iki galo. Kažkuo pririša prie savęs, įtraukia į savo pasaulį ir priverčia vėl užsimiršti. Geras akordas pabaigai.
Antra diena
Šeštadienį grėsmingoji liūtis niekaip neprasideda, tik kartais dulkia lengva lietutis. Mums nuo to tik geriau. Dėl visa ko didelė dalis publikos apsiginklavę lietpalčiais ir botais. Mea culpa, kad negalime daug papasakoti apie lenkų atlikėjus, nes jie visi sudėlioti ankstyvu metu – koncertai prasideda apie 4pm. Norint atsilaikyti iki 2-3am, tenka garsines terapijas pradėti kiek vėliau. Beje, rugsėjo viduryje Lodzėje vyksta lenkiškos muzikos showcase “Great September”, kur per kelias dienas galima susipažinti su spalvinga šios šalies scena. Klausimas, kad OFF’e sugros pirmieji lietuviai? Pernai buvo baltarusiai Molchat Doma, šiemet – Soyuz, iš Ukrainos buvo Alyona Alyona, šiemet – Ta Ukrainka. Matyt 90s ant post-soviet bangos Katovicuose grotų kokie Bix’ai ar Antis, bet dabar tokio avanso jau nebeturime…
Taigi, pradedame nuo Gurriers iš Dublino. Vaikinai atrodo drovūs, nors šiemet šluoja visus festivalius. Teisingos arogancijos netrūksta, o šiuolaikinis jų post-punk nuneša atgal į “8 festival” Lukiškėse, kur tokios muzikos šiemet buvo su kaupu. Kai Idles ar Fountaines DC ieško naujų išraiškos būdų, jaunos grupės ima tai, nuo ko jos pradėjo. Šalia vyriškis britišku akcentu pasakoja, kaip matė ankstyvuosius Arctic Monkey. Suprask, gal ir Gurriers laukia tokia didelė ateitis.
Nation of Language iš Niujorko didžiojoje scenoje skamba gana kukliai ir tyliai. Įtakotas 80s su OMD priešakyje trio groja nostalgišką sintezatoriaus varomą synth-pop. Puikiai tinka įsibėgėjančiai antrai festivalio dienai. Nors mažesnėje scenoje, jų kalba turbūt skambėtų išraiškingiau ir suprantamiau.
Tarp K-pop ir cumbia pasirenkame pastarąją. Panašu, taip nusprendžia ir didžioji dalis auditorijos, nes visos Eksperimentinės palapinės prieigos pilnos žmonių, nekalbant apie tai, kas dedasi viduje. Lotynų amerikiečiai turi kažkokį mistinį raktą į europiečių širdis. Neatsilaiko ir lenkai, kai meksikiečiai Son Rompe Pera užkuria fiestą, varomą nerealių greičių marimba. Kaitaliodami tempus jie nuo tingios cumbia pereina prie ugningo pankroko. Sėkmingas tokio žanro debiutas OFF’e.
Netrukus pagrindinę sceną užlieja didingos Spiritualized kosminės odisėjos. 1997 jų albumas “Ladies and Gentlemen We are Floating in Space” stumdėsi viename lygyje su tokiais bendraamžiais kaip Radiohead “OK computer” ar Verve “Urban Hymns”. Pernai grupė išleido dar vieną albumą, tačiau scenoje sėdintis, savo laiku chemoterapiją praėjęs, Jason Pierce atrodo silpnokai, nepaisant to, kad jį remia visas būrys muzikantų. Gal ne į kosmosą, bet į stratosferą išneša.
Trumpam užmetame ausį į Jockstrap pasirodymą. Georgia Ellery iš Black Country, New Road fame) ir prodiuserio Taylor Skye duetas groja kiek komplikuotą eksperimentinę muziką su erdviais vokalais. Bet norisi kažko paprastesnio…
Vis dėlto vieni lenkai patenka į prime time. Vietinių muzikantų rinktinė Udary su buvusiu “X factor” nugalėtoju priešakyje atlieka visą kultinį amerikiečių The Strokes albumą “Is This It”. Jausmas dvejopas – puikios visiems pažįstamos dainos, bet scenoje – ne originalas. Muzikantai irgi stengėsi ir viską darė kokybiškai, bet matėsi, kad jie atlieka ne savo kūrybą. OFF’as – melomanų festivalis ir su “tabami goes whatever” vaibu čia neprasisuksi. Kita vertus, prieš kelis metus Xiu Xiu toje pačioje scenoje grojo visą “Tvinpyksą”. Bet reikia pripažinti, tokios minios prie antros pagal dydį scenos šiame festivalyje gal net neteko matyti. Auditorijos atsiliepimai patys geriausi, kai kam tai buvo geriau nei originalas, kiti sakė, kad tiesiog – petarda!
Dar didesnė minia susirinko į turbūt pagrindinį šių metų vardą – Slowdive. Prieš mėnesį paleidę naująjį savo singlą “kisses”, šie klasikai pastaraisiais metais atsiima pelnytus dividentus, kuriuos iš shoegaze’rių savo laiku pavogė ne laiku atsiradęs britpopas. Atrodo, ką tik matėme atgimusius Slowdive šioje pačioje scenoje, o, pasirodo, prabėgo jau beveik 10 metų…
Tuomet sakėme, kad “retas atlikėjas sugeba surengti tokį jaukų koncertą tokioje didelėje scenoje.” Šiemet vėl ne kartą kilo mintis, kaip nuostabu matyti ir girdėti tokius paprastus headlinerius – jokios pompastikos, arogancijos, bereikalingos pompos – kaip dainavo Foje, tiktai muzika. Raudonu elfišku apsiaustu apsigobusi Rachel Goswell keliskart nusistebėjo, kad vis dar nelyja. Priešais plikagalvis su Pantera maike išlingavo visą koncertą, įrodydamas, kokia universali Slowdive muzika. Maišydami naujus kūrinius su klasika grupė užbūrė visą OFF’ą. Užbūrė taip, kad Neil Halstead net nusistebėjo, kad you’re very quiet. Bet kad po tokio panėrimo nei šaukti, nei ploti nesinorėjo.
Po tokios patirties buvo keista patekti į karštais Afrikos ritmais besitaškančios Kampire iš “Nyege Nyege” kolektyvo pasirodymą. Prisiminėme šio kolektyvo atstovų vizitą “Gallery 1986” Vilniuje. Tada buvo daugiau jėgų…
Trečia diena
Dangus nuo ryto pilkas ir pila purškia dulkia lietus. Bene pirmą kartą Katovicuose aptinkame dažną kitų festivalių atributą – suminkytą kliurksintį slidų dumblą. Paprastai tokiu metu čia visada karšta ir sausa. Kaip parašyta ant vienos scenų – czujesz klimat? Vis dėlto meteorologai vėl klysta ir popiet lietus baigiasi, nors temperatūra nukrenta kokiais 10 laipsnių žemyn lyginant su penktadieniu.
Pradedame su Ekkstacy iš Kanados, lyginamo su daug kuo nuo Lip Peep iki Joy Division. Kažkodėl tikimės vienišo reperio, bet gauname visą grupę, liejančią savo nihilizmą ir nusivylimą. Gal dar truputį per anksti sekmadienį pradėti nuo tokių emocijų, bet yra kaip yra.
Nigerietis Obongjayar nusprendžia atšaukti savo pasirodymą, vietoje jo skelbiami vieni praėjusių metų herojų Franek Warzywa & Mlody Budda. (Buvo dar vienas pakeitimas – vietoje Ela Minus pasirodė Joy Orbison). Ironiška lenkų kūryba nuteikia linksmai, ekrane rodoma a la kompiuterinė šaudyklė, kurioje veikėjas didžiulu poru (tokia warzywa) vaikšto po turgų. Kūrinys vadinasi “Turgaus užpuolimas”.
2019-aisiais Vilniuje koncertavo grupė Chromatics, o juos apšildė mažai žinomas duetas Desire, kuriame dalyvauja tų pačių Chromatics narys Johnny Jewel ir jo žmonga Megan. Desire suskambo filme “Drive” su “Under Your Spell”, o šiemet pasirodė perpildytoje “Tento” scenoje. Jų leiblas vadinasi “Italians do it better” ir Desire išties skamba kaip truputį modernesė italų estrada. Juokiamės, kad Irma su Buroku iš Dinamikos grojo tai before it was cool. ’90s “PopArt” festivaliuose Desire būtų garbingi svečiai, gal tik jų video sukeltų diskusijų.
Vietoje turkės Gaye Su Akyol (pernai jau iškeitėme Altin Gun į Ride – užteks Anatolijos), pasirenkame dueto Panda Bear & Sonic Boom koncertą. Kiek prieš festivalį bandėme jų klausyt, niekaip neužkabino, bet gyvai pagavo nuo pradžių iki galo. Nuostabu, kaip minimaliomis priemonėmis šie du vyrai visiškai užpildė didelę sceną. Jų pasirodymą puikiai iliustravo nuostabūs video. Šiuolaikiniai psichodeliniai Beach Boys “Pet Sounds” atgarsiai su įvairiais daikčiukais išgaunamais garsais: nuo medinės varlės iki vis0kių švilpukų. Free LSD, kaip dainavo viena grupė festivalio pradžioje.
Finalinis koncertas didžiojoje scenoje atiduotas karaliui Krulei. Jo koncertą Vilniuje matėme prieš 5 metus. Deja, pernai nesulaukėme jo Lukiškių feste. Bet štai jis savo specifiniu balsu pasakoja savo istorijas. Atrodo, gerokai subrendęs, sakome, dar keli metai ir jis iškart taps tomwaitsu, nereikės laukti 50-mečio. Naujausiame albume “Space Heavy” King Krule pasakoja, kaip žmonės pralaimi prieš visatos giljotiną. Puikus garso takelis truputį sentimentaliai nuotaikai, apimančiai prieš kiekvieno festivalio pabaigą.
Kad pernelyg neapsiašarotume, užsukame į gerokai energingesnę Vlure pasirodymo pabaigą. Dauguma artistų jau pusnuogiai, publikos mažai, bet ji įkaitusi. Kadangi matėme tik pabaigą, belieka pasitelkti festivalio aprašymą, kuriame siūloma shoegaze, industrial and J-Pop sukrėsti į betono maišyklę ir atrasti trūkstamą grandį tarp Faithless ir Public Image Limited.
Viskas, gesinam šviesą ir išjungiam garsą.
Dziękujemy už dar vieną garsų sanatoriją!
Komentarai