Šiemet Vokietijos UNESCO komisija įtraukė Berlyno techno sceną į nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Jei Lietuvos kultūros politika būtų bent kiek lankstesnė nei skudučiai, panašaus įvertinimo galėtų tikėtis ir „Minimal Mondays“. Ilgiausiai Lietuvoje, o gal net ir visame Baltijos regione, organizuojama renginių serija šiemet švenčia savo 20-metį. Žanrinius minimal techno rėmus jau seniai peržengęs reiškinys įvairiose Vilniaus vietose vyko beveik tūkstantį pirmadienių, o jo iniciatoriai ne tik surengė kelis šimtus radijo laidų, bet ir keliolika įsimintinų elektroninės muzikos festivalių „Sūpynės“ bei tūkstančius melomanų vienijančią „Minimal.lt“ bendruomenę.
Balandžio 5-ąją sostinės klube „Gallery 1986“ organizuojamas „Minimal Mondays“ 20-asis gimtadienis, kuriame savo sveikinimus gyvai perduos Vokietijos techno scenos atstovas .Vril ir visas būrys ilgamečių pirmadieninių klubinėtojų. Per du dešimtmečius „Minimal Mondays“ renginiuose grojo didžioji dauguma Lietuvos elektroninės muzikos atstovų. Na, o mes nusikelkime į šio amžiaus pradžią, kai „Minimal Mondays“ žengė pirmuosius savo žingsnius.
2004-ieji… Lietuva tampa NATO ir Europos Sąjungos nare, vyksta pirmoji Europoje prezidento apkaltos procedūra, kurios metus atstatydinamas Rolandas Paksas, jį pakeičia Valdas Adamkus. Virgilijus Alekna tampa olimpiniu čempionu. Marse vienas po kito nusileidžia du marsomobiliai. Teroristinės atakos Madride. Vladimiras Putinas pradeda dar tik antrąją kadenciją. Parodomas paskutinis serialo „Draugai“ epizodas. Europos futbolo čempionais netikėtai tampa Graikijos rinktinė…
Tuo tarpu Vilniaus naktinėtojai vis dažniau kalba apie „Stereo 45“. Keli entuziastai išsinuomoja Jogailos gatvės pusrūsyje įsikūrusią kavinę „Romantika“ ir pradeda čia rengti laukinius šokius. Alternatyviosios kultūros žurnalas „Ore“ šią vietą išrenka Metų atradimu bei vienu geriausių naktinio gyvenimo taškų visoje Lietuvoje.
Vietiniai „Stereo45“ vadino savo namais, disco baru, electro kavine, bet tik ne klubu. Kambario dydžio patalpa tapo daugelio lietuviškos elektroninės šokių muzikos reiškinių užuomazgų vieta: „Nesakyk Mamai“, „Metal on Metal“ ir Manfredas, „Partyzanai“ ir Mantas T, „Vasaros terasos“ įkūrėjai broliai Rubenas ir Sergio iš Ispanijos ir kiti. Čia savo pirmuosius pasisėdėjimus surengė ir “Minimal Mondays”.
„Eidavom į „Stereo45“ valgyti ir ten ant stalo radome lankstinuką, kviečiantį čia pagroti,“ – prisimena „Minimal Mondays“ pradininkas ir ideologas Nerijus Damaševičius, didžėjaujantis SHN pseudonimu: „Norėjau pagrot, nors visiškai nieko nemokėjau. Su draugais Pedro ir Vytuku, valgydami vištienos pyragą, nusprendėme pabandyti. Mokėmės grodami, praleisdavom prie grotuvų po 5-6 valandas. Vėliau pradėjo jungtis kiti…“
Kas yra tas minimal techno? Tai – techno muzikos subžanras, kuriam būdinga „nurengta“ apnuoginta estetika, išnaudojanti pasikartojimus ir subtilius temos plėtojimus. Manoma, jog šios muzikos ištakos siekia 1990-ųjų Detroitą ir jo prodiuserius Robertą Hudą bei Danielį Bellą. Nuo 2000-ųjų pradžios šis terminas paprastai apibūdino techno stilių, kurį Vokietijoje išpopuliarino tokios kompanijos kaip „Kompakt“, „Perlon“ ir Richie’o Hawtino „M-nus“.
Ankstyvo pavasario popietę vienoje Vilnius kavinių laukia „Minimal Mondays“ trijulė: jau minėtas N. Damaševičius, žinomas kaip „Šnekius“, Milda Griežytė ir Milvydas Kezys. Ne kartą teko sulaukti garbės pagroti tiek „Minimal Mondays“, tiek „Sūpynėse“, todėl puikiai žinau atvirą ir platų jų požiūrį į muziką bei profesionalų požiūrį į renginių vadybą. Tačiau vienas klausimas visada nedavė ramybės…
Kodėl pirmadieniais, kai visi bando atsigauti po audringo savaitgalio? Nerijus Damaševičius prisimena: „Nebuvo jokio pradinio užmanymo. Visiškai netyčia šią seriją pradėjome savaitės pradžioje kaip erdvę susitikti po darbų ir pasimėgauti ramesne, minimalesne muzika. Prilipo, taip ir liko. Manau, bet kurią savaitės dieną galima prisijaukinti ir ypač malonu, jog pavyko prisijaukinti tokią atšiaurią.“
Vėliau prie „Minimal.lt“ bendruomenės prisijungusi ir Nerijaus žmona tapusi Milda prideda, jog pirmadieniais apimdavo melancholiškas liūdesys, kuriuo norėdavosi dalintis su bendraminčiais, praleidusiais savaitgalį taip pat, kaip tu – šokių aikštelėje.
Miesto centre įsikūręs „Stereo45“ baras daugeliui buvo pakeliui po darbo ir ilgainiui pasklido gandas apie minimalius pirmadienius, kartais virsdavusiais maksimaliais pasilinksminimais – „užeini vienam drinkui, išeini 4 valandą ryto“. Dažnai tai būdavo miesto barmenai ir kiti aptarnavimo sferos atstovai, kuriems savaitės pradžia – laisvesnė. Vėliau kai kurie draugai atitolo, nes negalėjo sau leisti tūsintis pirmadieniais. Žinoma, galima susitikti ir ne pirmadienį, bet…
Nerijus itin domėjosi tuo metu populiarėjančiu minimal techno ir jo atmainomis, megabaitais siuntėsi muziką iš interneto, lankėsi to meto elektroninės muzikos pogrindžio mekoje klube „Vault“. Draugai, žinodami, kokie klodai slypi vaikino fonotekoje, skatino jį pasidalinti šiais garsais. Tuo metu CD ir vinilai kainavo neadekvačiai daug, ne viską buvo galima ir gaut, todėl tekdavo piratauti.
„Šnekius“ negali tiksliai pasakyti, koks pirmasis kūrinys nuskambėjo „Minimal Mondays“: „Turbūt kažkas iš dub techno, gal Plastikman?. Kažkas dumblino ir drumzlino. Tuo metu grodavom klasikinį minimal techno, leiblo „Chain Reaction“ leidinius ir panašiai. Tuo metu vadinausi Dūmas, man atrodo. Prisimenu, kažkas priėjo ir pasakė, nemoki groti, ateik parodysiu, kaip reikia viską daryt.“ Išplatinom skrajutes, paskelbėm apie „Minimal Mondays“ legendiniame interneto portale djscene.lt ir pradėjo rinktis visokie keistuoliai.
„Pirmadienis – ne penktadienis, ne šeštadienis, kai visi nusiteikę linksmintis. Pirmadienis rimtesnė diena, kažkas net arbatą geria.“ – juokiasi Nerijus. „Gali rimtą susitikimą pasidaryt, pakalbėt apie reikalus. Ir muzika ne visai šokinė grodavo. Tuo metu „Sutemos.net“ su visu IDM’u buvo aukštumoje. Kai pasidarydavo „per rimta“, suorganizuodavom tokią „nesąmonę“ kaip „Friday Fuck“, kur nusiraudavome iki galo su įvairiomis šokinėmis perversijomis.“
Tuometiniai didžėjai grodavo iš kompaktinių diskų, įsirašydavo norimus kūrinius ir susirašydavo jų pavadinimus ant lapelio. Reikėdavo konvertuoti į audioformatą, nes „šimtukai“ („Pioneer CDJ-100S CD“ – D.K. past.) mp3 neskaitydavo. Specialiomis programėlėmis reikėdavo archyvuoti viską į DVD, kad daugiau tilptų. „Verdavau tokias, kaip vadindavau, „baronkas“, turėjau apie 500-600 kompaktų.“ – prisimena Nerijus: „Vakarėliui reikėdavo pasiruošti – pereiti per archyvą, atsirinkti ir įsirašyti 5-6 audiodiskus. Įėjimas būdavo nemokamas, gaudavom kelis gėrimus iš baro, metų metais nebuvo jokių pinigų, todėl dabar kartais sukyla „senoliškas“ pyktis – ateina pusę metų pagrojęs jaunuolis ir iškart prašo šimtų eurų.“
Pirmadieniais pradėjo rinktis nuolatinė „Minimal Mondays“ bendruomenė, kurios branduolį sudarė aktyvūs melomanai: Erikas Orange, Pedro, Vytukas, Darius Ruminas, Kasparas Stundžius, Juliana Špundova, Mindaugas Pažemys ir kiti, netrukus tapę artimais draugais. Vienas tokių, M. Kezys, grojęs slapyvardžiu Milvydas, vėliau pasivadinęs Samuel Tange. Vaikinas ne tik grojo, bet ir ilgai kuravo „Minimal Mondays“ radijo laidą, iš pradžių „ZIP FM“, o vėliau – „LRT Opus“ eteryje. „Dabar techno per radiją groja, o tada negalėjai to net įsivaizduoti.“ – prisimena Nerijus: „Viskas buvo labai šviežia. Mane pirmą kartą į radiją pakvietė Povilo Varvuolio laida „Elektrolankos“.“
Milvydas nuo 16-kos kolekcionavo vinilus ir viešai pradėjo groti kaip „Bedroom Djs“ narys. „Nuo mažens klausiausi Rimo Šapausko ir DJ Sagos radijo laidų „Miksas“ bei „Dūžiai“. Įstojau į „Dūžių“ gerbėjų klubą, gavau nario kortelę.“ – prisimena Milvydas: „Ant jos buvo užrašyta: „Aš užmiršau, kaip reikia vaikščiot ir kalbėt, aš kylu į orą“. Tėvas rado ir pradėjo šaukti, į kokią čia sektą įstojai?! Tave pas daktarus reikia vežt. Visą laiką tėvui muzika atrodė nerimta, o aš tik grojant magui galėjau ruošti pamokas. Atradau ir pradėjau pirkti kasetes iš „Zarazza Records“. (Progresyvią alternatyvinę muziką amžių sandūroje platino neseniai miręs šiuolaikinis „muznešys“, rašytojas ir video kūrėjas Jonas Bagdžiūnas, daugeliui žinomas slapyvardžiu Zarraza. – D.K. past.) Vėliau pradėjau muzikos įrašų parduotuvėje „Bomba“ užsakinėti plokšteles. Prieš pamokas pardavinėdavau laikraštį „Lietuvos rytas“, kad galėčiau susitaupyti vienai plokštelei per mėnesį.“
Pradėjęs mokytis naujoje mokykloje Jeruzalėje, vaikinas susipažino su kitais melomanais: Eriku Orange, Viliumi X-ray, Tadu Rūgštimi. Nugirdo, kad Vilius turi patefonus, visi renkasi pas jį ir groja. Jaunasis melomanas pagalvojo, reikia ir jam su savo 30 plokštelių ten nueit. Iki 3 nakties laukdavo, kol jie atrepetuos pasirodymus „Strokes Temple“ ir kitiems renginiams, ir tuomet vos gyvas stodavo prie patefonų. Milvydui įstrigo Viliaus pasakymas: „Žinai, šūdinai tau gaunasi. Jei gali negroti, tai negrok“. Bet jis negalėjo negroti! Užsispyrė, nusipirko latviškus patefonus „Radiotehnika“ ir išmoko.
„Mes Balsiuose tokie neorganizuoti buvom, jei kas nors kur nors pakviesdavo, pagrodavom, o „Minimal Mondays“ man patiko požiūris, kad jei niekas nekviečia, pasidarom patys.“ – sako M.Kezys: „Pradėjom nuo pirmadienių, paskui prisidėjo penktadieniai, paskui – festivalis, paskui – dar kažkas. Užsisuko ratas.“
Tuo tarpu Milda užtiko „Minimal Mondays“ jau įsivažiavusius: „Dirbau „Vasaros terasoje“ barmene ir tie pirmadieniai būdavo patys smagiausi su geriausia chebra. 2009-aisiais mane pakvietė dirbti į „Sūpynes“. Tą vasarą ir įvyko mano persilaužimas iš hiphopo ir dramenbeiso į techno ir panašią elektroniką. Norėjosi kažko naujo, sužavėjo brandūs žmonės, o mane nusižiūrėjęs Nerijus natūraliai priviliojo klausyt techno. Mažai merginų tuo metu buvo scenoje, o aš buvau labai aktyvi – administravau ir redagavau hiphop.lt, buvau miestomuzika.lt narė, dalyvaudavau daugybėje muzikinių renginių.“
„Džiaugėmės pritraukę dar vieną organizuotą žmogų.“ – juokiasi Nerijus: „Norėjosi ne tik muziką groti, bet ir tam tikrą kultūrą formuoti, o tam reikėjo struktūros ir resursų. Buvome nepriklausomi, viską reikėjo sugalvoti ir padaryt patiems.“
Stebint „Minimal Mondays“ renginių sąrašą, galima sekti ir Vilniaus elektroninės muzikos vietų pulsą. Pradėję nuo kuklaus pusrūsio Jogailos gatvėje pastaraisiais metais „minimalistai“ persikėlė į vienus pagrindinių alternatyvinės kultūros taškų – „Vasaros terasą“ ir „Kablį“. Daugelis ankstesnių vietų liko tik reiverių prisiminimuose: „Intro“, „Cozy“, „Ibish Lounge“, „Funky Munky“, „Satta“, „Plum Bum Bar“, „Studio 9“. Minimalūs pirmadieniai taip pat vyko Kaune ir Klaipėdoje, o praėjusią vasarą per Žolines vienu metu vyko net trijose vietose: Vilniuje, Kaune ir Nidoje.
Pašnekovai sutaria, kad daugiausia „pirmadieninės“ širdies atiduota „Vasaros terasai“ – ten vienaip ar kitaip „Minimal Mondays“ praleido net keliolika šiltųjų sezonų. Tarp sezonų būdavo kelių savaičių pertraukos, šaltuoju metu kiekvieną pirmadienį muzika skambėdavo kur nors po stogu. Didžiausi renginiai pritraukė virš tūkstančio žmonių, 500-600 ateidavo visada. Paskutiniais metais vasaromis „Minimal Mondays“ apsilankė apie 10 tūkstančių žmonių. Prašydavo dainų, pinigus už jas siūlydavo, o kartą mergina tiesiog užsilipo ant didžėjaus stalo ir atsistojo tarp patefonų. Kažkodėl kai žmonėms labai smagu, jiems norisi užlipti kuo aukščiau. Tiesiogine to žodžio prasme get high.
„Įsimintini pirmadieniai buvo bare „Satta“, kai ant mažytės scenos reikėjo sutalpinti net septynis gyvai grojančius muzikantus – visą grupę „Avaspo“.“ – pasakoja Nerijus: „Arba kai žmonės susirinkdavo paklausyti atlikėjo „Girnų Giesmės“ žiemą, lauke spaudžiant -28C.“ – pasakoja Nerijus. „Taip pat įsiminė renginys, kai Jimmy’o Edgaro pasirodymui išnuomavome didžiausią Vilniuje diskobolą, viską išklojome aksomu, visoje Lietuvoje ieškojome išskirtinio vintažinio sintezatoriaus, o atvykęs atlikėjas pareiškė, kad to instrumento jam neprireiks, nes jis „gros DJ setuką“. Kitam atlikėjui iš užsienio buvo taip smagu, kad jis net pražiopsojo savo skrydį namo.“
„Minimal Mondays“ stengiasi nuolat plėsti savo ribas arba tiesiog jų neturėti. Taip elektroninės muzikos vakarėliuose atsirado gyvos muzikos atlikėjai, dažnai – nutolę nuo to, ką galėtum pavadinti minimal techno. Pastaraisiais metais jų čia pasirodė virš 50-ies: Rūta Mur, „Mėlyna“, „Sheep Got Waxed“, Paulius Kilbauskas, „Hedda Gamma“, „Local Blood“, „Ambulance on Fire“ ir daugelis kitų. Kai kurie klausytojai iki šiol stebisi išgirdę gitaras „Minimal Mondays“. „Niekas niekam nieko nežadėjo!“ – juokiasi visa trijulė. „Kažkada „Sūpynėse“ išgirdau tą patį gabalą ketvirtą kartą ir pagalvojau, kaip čia taip… Norėjosi tai pakeisti.“ – priduria Nerijus. Pradėjus organizuoti „Sūpynes“, „Minimal Mondays“ natūraliai tapo šio renginio dūzgėmis, kuriose dažnai grodavo festivalio svečiai iš užsienio.
„Įdomu, jog mes senstam, tačiau publika nuolat jaunėja,“ – juokiasi Milvydas. „Tai rodo, kad vis dar esame aktualūs. Stengiamės palaikyti klasikinę liniją, tačiau nuolat evoliucionuojame, ieškome kažko naujo.“
Nerijus, žiūrėdamas į Mildą, į klausimą, ką jiems patiems davė „Minimal Mondays“, nedvejodamas atšauna: „Žmoną!“ Iš pradžių dirbusi scenos vadybininke „pirmadieniais“, vėliau Milda jau koordinavo žmones ir procesus kelis tūkstančius žmonių pritraukdavusiame festivalyje. „Daug ko išmokau ir įgijau įvairios patirties,“ – sako Milda ir džiaugiasi, jog įsigijo antrą šeimą: „Vieni išeina, kiti ateina, vieni augina vaikus, kitų vaikai jau ateina pašokti.“ „Per dvidešimt metų taip įaugo, kad pirmadienio vakarais nesimiega.“ – priduria abu.
„Būdamas mokykloje žiūrėjau serialą apie paauglius, kurie savo mokykloje Los Andžele turėjo radiją.“ – pasakoja Milvydas: „Man tai labai patiko, bandžiau šią idėją pramušti mokyklos taryboje ir po kelių metų tai pavyko. Todėl kai gerokai vėliau Nerijus pasakė, kad yra tokia galimybė, nedvejojau – 100 procentų darom! Pradėjom nuo „ZIP FM“… Grojant noizui, skambindavo Simona Bandita ir sakydavo, kad kabeliai blogai sujungti ir trumpina, tekdavo aiškinti, kad čia tokia muzika. Pristatydami mūsų laidą „Radistai“ tyčiodavosi: na, dabar girdėsite minimaliai geros muzikos…“ Nuolat jausdami tokį požiūrį ir pačios radijo stoties komercializaciją, persikraustėme į „LRT Opus“. Pinigų negaudavome nei ten, nei ten, bet čia bent jautėmės oriai. Nepaisant to, kad kiekvieną pirmadienį pirmyn-atgal tekdavo vežioti patefonus, nes tokios „naujovės“ nacionaliniame radijuje tuo metu dar nebuvo…“
Viso Lietuvos radijo eteryje nuskambėjo apie 200 „Minimal Mondays“ laidų. Dažnai pirmą valandą vykdavo tiesioginė transliacija iš „Vasaros terasos“, o antrąją valandą muziką paruošdavo Milvydas arba laidos svečias. Šiuo metu „Minimal Mondays“ laidos kiekvieną pirmadienį nuo 21 val. galima klausytis „radio.audiomastering.lt“ internete. „Palanga Street Radio“ taip pat transliuoja ramesnei muzikai skirtą laidą „Monai“.
Šiandieniniame „Minimal Mondays“ branduolyje yra apie 15 žmonių. Būtent bendruomeniška „antroji šeima“ labiausiai motyvuoja jos dalyvius tęsti šį elektroninės muzikos fenomeną toliau. Artėjant jubiliejui pastebimas pozityvus suaktyvėjimas. Įpareigoja ir tam tikras kultūrinis-socialinis krūvis – jaunimui svarbu ir įdomu pasikalbėti su vienais šios scenos pradininkų. Jie siunčia savo miksus, laukia pastabų ir komentarų, vyksta komunikacija ir neformali edukacija. Atvira ir argumentuota kritika – labai svarbi pradedantiems didžėjams, kuriems „Minimal Mondays“ kartais tampa pirmomis pravertomis durimis. Žinoma, jei jų pasakojimas yra savitas, o ne dar vienas nukopijuotas Manfredo grojaraštis. „Minimal Mondays“ visada buvo miniscena, kurioje gali klysti ir pasiruošti didesniems pasirodymams. Kai Ernestas Kaušylas slapyvardžiu „Brokenchord“ pirmą kartą grojo „Minimal Mondays“, jam buvo gal 16-ka, buvo abejonių, ar nekils problemų, kad paauglys vienas važiuos iš Utenos į Vilnių, o šiandien „Brokenchord“ kuria vienus įdomiausių garsų lietuviškos alternatyvinės muzikos scenoje.
Neseniai „Minimal Mondays“ prisijungė prie „Reset!“ – tarptautinio Europos nepriklausomų kultūros ir medijų organizacijų tinklo, jungiančio 85 narius iš 26 valstybių. Projektas vienija tokias nepriklausomas iniciatyvas kaip renginių vietos, festivaliai, bendruomeninės radijo stotys, kino teatrai, knygynai, meno centrai, koncertinės agentūros, vietos valdžios institucijos ir panašiai. „Reset!“ tikslas – dokumentuoti dabartinę Europos nepriklausomo kultūros sektoriaus būklę, nustatyti jo stiprybes, iššūkius bei grėsmes, su kuriomis susiduria neprikausomi „kultūrininkai“. Viskas prasidėjo 2020 m. pavasarį nuo prancūzų kolektyvo „Arty Farty“ iniciatyvos „Appel des Indépendants“ – pandemijos kontekste Europos kultūriniai ir socialiniai ryšiai turėjo būti permąstyti iš naujo. Kartu su estais „De Structura“ ir tautiečiais „Palanga Street Radio“, „Minimal Mondays“ kol kas vieninteliai Baltijos regiono taškai „Reset!“ žemėlapyje. „Minimalistai“ jau dalyvavo keliuose „Reset!“ susitikime, juose su kitais europiečiais dalinosi grassroots kultūros patirtimis ir problematika, taip pat ieškojo galimybių mūsų šalies atlikėjams pristatyti savo kūrybą už Lietuvos ribų.
Prieš išsiskiriant su „Minimal Mondays“ trijule, užverda diskusija apie rėmimo kultūrą Lietuvoje, projektų rašymą, nusivylimą, pamačius savo išpuoselėtą projektą „už brūkšnio“. Apie tai, kad įdomiausios iniciatyvos dažniausiai atsiranda apačioje, užkurtos kelių žmonių entuziazmo, tačiau pasiekus tam tikrą lygį, joms reikia ne tik supratimo, bet ir realios paramos iš viršaus.
Prakalbus apie „Minimal Mondays“ 25-metį, Milvydas linki, kad tuo metu jau veiktų ir „Minimal Mondays“ klubas ir leiblas. Bet, žinoma, niekas niekam nieko nežada.
Komentarai