Kas Ta Skarlet, kuri(os) jau kelis metus “kuria, groja ir kartais šiaip vaidenasi”. Airos Mačiliūnaitės ir Viktorijos Golubkevičiūtės duetas, apdainuojantis “visus aburdiškus jūsų ir mūsų gyvenimo įvykius, taip ieškodamas tiesos šiame keistame pasaulyje.” Taip ši grupė buvo apibūdinta prieš pasirodymą “Line Up” klube Vilniuje 2023-aisiais. Vėliau “skarletės” sugrojo dar keletą koncertų ir vėjas jas kažkur nubloškė.
Ir štai antrąją 2024-ųjų Kalėdų dieną Kas Ta Skarlet visiems padovanojo vaizdo klipą savo dainai “Aš Tavo Kaimynas”. Netrukus daina pasiekė ir “RadioVilnius” lietuviškos muzikos laidą “Šviežios Sultys”. Ironiškas spoken word vokalas ir minimalistinis akompanimentas surezonavo. Žinoma, dainą pastiprino ir socialinę dokumentiką primenantis Aurelijaus Tymino ir Nojaus Šumsko vaizdo klipas. “Aš tavo kaimynas ir tave gerai girdžiu / aš tavo kaimynas ir miegot negaliu”.
Tavo dėmesiui pokalbis su Aira ir Viktorija, kurio metu paaiškėja, jog vieną “skarlečių” vėjas išties nubloškė net į Australiją ir todėl dueto veikla truputį aprimus. Tačiau merginos žada, jog ateityje kaimynai turėtų išgirsti ir daugiau jų kūrybos.
Taigi, kas ta Skarlet? Vienoje radijo laidoje minėjote, jog šį pavadinimą pasiskolinote iš… elektrinio virdulio brendo?
Aira: Tiesą pasakius, net nepamenu, kaip tiksliai priėjom prie jo, pamenu, kaip rinkomės tarp Barak studio arba Kas Ta Skarlet? O “Skarlet” tikrai buvo elektrinis virdulys mūsų kambaryje, bet kodėl tas pavadinimas ir virdulys?.. pati suprast nelabai galiu.
Viktorija: Man asmeniškai pavadinimus gyvenime galvot visuomet buvo kebliausia dalis. Tai visai džiaugiuosi, kad taip lengvai visai padorų pavadinimą sulipdėm. Jaučiu, kad tą akimirką daug minčių nedėjom, apie ateitį ir tęstinumą negalvojom, labiau knietėjo dainą įkelti :D Bet kažkaip prilipo.
Kaip nusprendėte studijuoti garso režisūrą? Kada nors patyrėte blogo įgarsinimo traumą?
Aira: Labai ilgai rinkausi, ką studijuot ir tada 2018 metais žiūrėjau euroviziją ir galvojau, gi myliu muziką. Gi man žiauriai patinka muzika. Garso režisūra atrodė kaip praktiškiausias dalykas, ką galiu studijuot, visad domino, kaip veikia visokių renginių, koncertų užkulisiai. O dėl patirtų traumų, esu pati privirus įvairiausios košės ir pridarius tokių klaidų, kur vis dar labai gėda ir nenoriu tų žmonių daugiau susitikt. Tai buvo trauma ir man, ir jiems.
Viktorija: Po teisybei, mano gyvenime muzika atsirado gan vėlyvoje paauglystėje, tad daug patirčių šiame burbule nebuvo. Norėjau tiesiog „kažką su muzika“ po mokyklos veikti, tai ir pasirinkau garso režisūrą. Atrodė, kad visai smagu bus kažkokius slankiklius stumdyt. Pasiteisino. Vis dar pastumdau. Vis dar visai smagu.
Ar pavyko rasti savo vietą šioje, daugiausia vyrų dominuojamoje, teritorijoje?
Aira: Pamenu tikrai piktinomės su Viktorija studijų metais, kad į kelis renginius kvietė mūsų kolegas, nes vyrai panešt aparatūrą gali, o mes gi „nelabai“. Asmeniškai, gal per mažai pati į tą teritoriją lindau, bet moterų garsisčių yra ir tikrai labai gerų. Kai moki dirbt, tavo lytis nelabai jau ten kam ir berūpi. Esi profesionalas žmogus.
Viktorija: Nors fizinės galimybės ir susiaurina darbų lauką, visuomet lieka stacionarių vietų variantų! Šiuo metu dirbu su audio knygomis bei televizijos produkcija, tad apie aparatūros nešiojimą netenka sukti galvos. Jei yra noro, tikrai atsiranda ir variantų!
Tapusios studentėmis buvote apgyvendintos viename kambaryje. Kokie buvo jūsų pirmieji įspūdžiai viena apie kitą?
Aira: Kai bandau prisimint, atrodo viskas buvo labai natūralu. Nežinau, kaip čia taip visata nusprendė mus visas sudėt į vieną kambarį (su mumis dar gyveno ir dramaturgiją studijavusi Luknė, kuri guli ant bendrabučio grindų „Tu Būsi Graži“ viršely“). Mano gyvenime tai vienas iš geriausiai nutikusių dalykų. Man atrodo, mes greitai suclickinom. Abi buvom iš Kauno, abi tokios čiut pasimetusios, gal čiut netvarkingos ir labai muzikalios.
Viktorija: O aš atsimenu, kai Aira atsikrausčiusi savo spintą užsirakino, pagalvojau, ar čia ji taip mumis nepasitiki, ar aš savisaugos jausmo iš Kauno neatsivežiau :D
Bet šiaip, visos greit sulipom, tapom neišskiriama trijule ir kambary, ir mieste kartu laiką leisdavom. Kai Aira pranešė, kad išsikrausto, net ašarą nubraukiau, nors ir žinojau, kad kasdien paskaitose susitiksime.
Kaip pradėjote muzikuoti kartu? Kokios jūsų pirmosios muzikinės patirtys?
Aira: Mėgdavau grot nesąmones ir improvizuot kambaryje. Kaip tik buvo Helovynas ir aš dainavau serenadas Luknei. Viena iš jų užkibo ir grįžus Viktorijai ją padainavau, tai gal buvo koks vienas posmelis. Man rodos, pamenu jos veidą ir tą tokį tvirtą: “O Dieve, reik įrašyt. Kaip čia gerai!“. Aš nesipriešinau, nors niekad prieš tai nebuvau įrašinėjus savo dainų, nebuvau labai pasitikinti savo kūryba ar dainavimu, dėl to esu be galo dėkinga Viktorijai, kuri mane ištraukė iš savo nepasitikėjimo ir vis dar traukia. Su Viktorija apšlifavom žodžius, melodiją ir harmonijas ant greitųjų įrašėm, kaip tada dar mokėjom, ir vuola „Tu Būsi Graži“.
Viktorija: Buvo praėjusios dvi savaitės studijų, jau gi „mokėjom“ įrašus daryt, atrodė, kad nebeturim stabdžių, be penkių minučių profesionalės visgi :D
Dabar kai klausau, tas įrašas kreivas ir šleivas, bet tas tik dar daugiau žavumo prideda.
Išleidom, patiko, tada jau užsivedėm, kad reikia tęsti – norim daugiau.
Tarp savo įtakų paminėjote Aliną Orlovą, Kvadrobiką ir Liūdnuosius Slibinus. Pavyzdžiui, jūsų daina „Tu Būsi Graži“ kiek CocoRosie skambesį. Kas dar, nebūtinai iš muzikos, jus įkvepia?
Aira: CocoRosie? Kaip įdomu, niekad nebučiau pagalvojus apie tai, man atrodo mes dar ne tokios edgy. O įkvepia tikriausiai viskas, manau negali kažkaip tiksliai durt pirštu į daiktą ir sakyt „ tai mane įkvepia“, nors kartais taip būna. Pavyzdžiui, daina „Aš tavo kaimynas“ prasidėjo nuo to, kad gyvenant daugiabutyje labai gerai girdisi už sienos kaimynai, kad net girdžiu *bling* garsą, kai įdeda telefoną krautis.
Viktorija: Aš dar neatradau savo įkvėpimo šaltinio. Turbūt tokio ir nėra. Visos temos, skambesiai, idėjos gimsta iš daugybės skirtingų patirčių, pamatytų vaizdų, išgirstų garsų. Būna, sėdi ir šauna kokia mintis, užrašai. Būna, kad Airai arba man gimsta tema, o tuomet pasistengiam „išnarplioti“ ją susėdusios kartu. Tikiu, kad įtaką daro viskas, kas mus supa. Gal dėl to ir neapsiribojom niekuomet vienu stiliumi, kas tomis dienomis galvoj sukasi, tą ir padarom.
Jūsų kūryba daugiau minorinė. Sąmoningai to siekiate ar taip jau gaunasi?
Aira: Čia galima atsakyt dar į klausimą, kas įkvepia – liūdesys. Tikrai dažniau kuriu dainas, kai būna liūdna, tai taip tie minoriniai garsai ateina. O be to, linksmos dainos dažniausiai skamba labai kičiškai? Sunku parašyt linksmą gerą dainą. Arba automatiškai, jei rašai kažką linksmo, gaunasi labai humoristiška.
Viktorija: Man atrodo, net liūdnai rašant, humoristinės dainos gaunasi, net neįsivaizduoju kas būtų, jei taktiškai pradėtume stengtis linksmai rašyt. Tuo pačiu, man atrodo, neapsiribojam viena emocija, dainos varijuoja nuotaikomis, „šviesesnių“ irgi yra, tik dar neišleidome 
Nors dainos „Aš tavo kaimynas“ klipą paleidot vos daugiau nei prieš du mėnesius, jo peržiūros jau viršyjo visus jūsų ankstesnius bandymus. Šio klipo kokybė nustebino daugelį. Kaip pavyko sukurti tokį visomis prasmėmis turtingą vaizdą?
Viktorija ir Aira: Susisiekė vieną dieną du vaikinai, Nojus Šumskas ir Domas Ramažauskas, rašo: „norim padaryt klipą“, nesipriešinam gyvenimo mėtomoms galimybėms, tad sakom: „važiuojam“. Pasiūlėm keletą dainų ir jie atsirinko „Kaimyną“, o toliau jiems palikome visišką kūrybinę laisvę, tad laurų prisiimti negalime. Žiauriai talentingi žmonės, surinkt komandą, viską nufilmuot, suorganizuot. Mūsų indėlis buvo tik žiobčioti praradus amą, kai pamatėme, kokį gražų dalyką jie sukūrė!
Šios dainos skambesys skiriasi nuo jūsų ankstesnės kūrybos: girdėti mažiau dainuojamosios poezijos, atsirado daugiau elektronikos ir šiuolaikinio prodiusavimo bei ironijos tekste. Kas pasikeitė? Kuo skiriasi Kas Ta Skarlet v.2019 ir v.2025?
Aira: Ko jau ko, bet ironijos pas mus visad per akis, net reik save pastabdyt retkarčiais. O eksperimentuot visad mėgstam. Su Viktorija jau senokai kalbėjom, kad reik gal kažką kitokio pabandyt, kažką mažiau dainuojamosios poezijos. Nė vienoje ankstesnių dainų nenaudojom jokių mušamųjų, tad bet vieną kart įdėt būgniukų reik. Iš tiesų grojam ir kuriam tai, ką norim, abi tobulėjam, taip ir keičiasi Kas Ta Skarlet.
Viktorija: Man, kaip atėjusiai į muziką iš dainuojamosios poezijos lauko, labai sunkiai sekasi nuo jos atsitraukti, tad visai sąmoningai stengiuosi šiek tiek nutolti, kad neužsidaryčiau viename, man patogiame, stiliuje. Taip atsiranda daugiau laisvės improvizuoti. Be to, visuomet norėjom kurti judresnę muziką, tai gal pagaliau priaugome ne tik iki pokalbių apie tai, bet ir iki bandymų.
O dėl ironijos – pritariu Airai, man atrodo net ir lyriškesnėse dainose ironijos pas mus niekuomet netrūko, gal tik subtiliau ją pateikdavome.
Ankstesnės dainos „Skylė“ vaizdo klipe bosine gitara jums padeda Dominykas Jurevičius iš TAS – tikro antipodo jūsų lyrikai. Kaip pavyko prisikalbinti tokį pašėlusį rokenrolistą?
Aira: Papirkom alum. Šiaip išduosim Dominyką, kad jis taip pat su mumis studijavo garso režisūrą. Kai pagalvoju, tai labai jau talentingus kursiokus turėjom.
Viktorija: Aha, susipažinome tuo pat metu, kaip ir su Aira. Jo pirmieji bandymai irgi tuomet vyko. Aš teigiu (nepatikrinta informacija, bet tikiu ja), kad buvau pirma TAS fanė. Visuomet vieni kitus skatinom, palaikėm, o dabar, nors ir mažiau bendraujame, žinome, kad galime kreiptis pagalbos.
Ką manote apie lyčių lygybės kvotas muzikos scenoje? Kokia, jūsų nuomone, situacija lietuviškos muzikos scenoje?
Aira: Manau, turim labai daug talentingų, stiprių moterų. Pavyzdžiui, be galo myliu shishi, manau, tai – viena geriausių grupių Lietuvoje. Aš asmeniškai gal nėra, kad labai žiūrėčiau į lytis, kai klausau muzikos, klausau tai, kas man patinka. Taip, vyrams lengviau save realizuoti kai kuriuose žanruose, ypač punk, metal ir t.t… Kai moteris growlina, dažnai žmonės tai mato net kaip kažkokį juokelį. Žiauriai liūdina, kai moterų nepriima rimtai, o Lietuvoje taip tikrai būna. Moterys turi būti subtilios, švelnios, mielos ir muzikoje, ir gyvenime… gan šlykštus mąstymas.
Viktorija: Aš jaučiuosi kaip po akmeniu gyvenanti, nes nieko apie tai neišmanau. Matau tik tiek, kad šiuo metu moterys Lietuvoje renka arenas, pritraukia begales žmonių ir apskritai jų kūryba žydi. Tai gal situacija taisosi?
Ar tikėjotės, kad „Kaimynas“ nukonkuruos pirmąjį jūsų hitą „Tu Būsi Graži“?
Aira: Ar jis tikrai nukonkuravo? Nežinau, niekad nesuprantu, kuri daina taps žmonių favoritu, vis dar klausiu: „ O tai kas tokio gero dainoj „Tu Būsi Graži“? Tai norit pasakyt, kad „ Aš tavo kaimynas“ yra gera daina?“ Seniau galvojau, kad galiu atskirt, kas patiks žmonėm, kas ne, dabar jau nebežinau.
Viktorija: Niekada nieko nesitikim, bet visuomet džiaugiamės kai įvyksta!
Sveikinu, pagaliau jūsų duetas nebėra vieno hito grupė. Kas toliau?
Viktorija: Trečias hitas? O jei rimčiau, laukiam Airos grįžimo iš Australijos ir kibsime į darbus. Daug minčių, daug idėjų, šiek tiek nebaigtų dainų, truputis baigtų tik neišleistų. Turbūt ir toliau kursim neprisirišdamos prie vieno žanro ir leisim sau linksmintis!
Aira: Taip, tikriausiai reikia grįžti iš Australijos, nors, manau, puikiai pasisekė išleisti “Kaimyną” ir būnant kitam pasaulio gale. Tikiuosi įsikvėpt Melburno muzikos ir parskridus namo sukurt kažką gero, gal ir tas trečias hitas atsiras.
Internete:
facebook.com/kastaskarlet
instagram.com/kastaskarlet
youtube.com/@kastaskarlet
Komentarai