Requiem sapnui

Purpurinė tabletė ryte, mėlyna pietums ir oranžinė vakare. 1, 2, 3. Viskas paprasta. Tabletės – jei nori suliesėti, švirkštai – jei nori pabėgti, milteliai – jei nori praturtėti. Brangūs MTV vaikai, tai filmas – jums. Apie narkotikus, vienatvę ir paprastas svajones.

Tikėtina, kad bandymai iliustruoti šias temas jau matyti. Bet likite įsijungę ir Darrenas Aronofsky`s jums parodys šou, apie kokį nė nesapnavote. Per šimtą minučių išgyvensite kiekvieną vaizduojamojo meno sieksnį, kiekvieną planą, kiekvieną rakursą, kiekvieną greitį, kiekvieną simetrijos pamoką.

Tai yra pritrenkiantis tikrąją to žodžio prasme vaizdinis šedevras. Nuo A iki Z. Tai greičiausi Guy Ritchie epizodai padauginti iš Greggo Araki, Jimo Jarmusho ir Takeshi Kitano. Vaizdas, vaizdas, vaizdas.

Žiūrėdamas į titrus susivoki grįžęs iš klipinės šoko terapijos. Po velnių, ar yra ten nors vienas negražus kadras, nors viena nesėkminga kompozicija? Spalvos, veidai, daiktai, interjerai, eksterjerai, gamta. Tai – formalisto svajonė. Stipru ir gražu.

Galima išsigąsti: gal režisierius apsuko mus aplink pirštą ir paliko su gražiu ledinuku rankoje? Tikrai ne. Jis žino, kad svarbiausia yra istorija, ne vaizdas. Istorija su žodžiais. Dialogai ir monologai, akys ir rankos – visa tai kalba. Veikėjai nestovi už stiklinės sienos. Jie – šalia jūsų. Jie tikri žaisliniame filme (režisierius žaidžia su vaizdu, kaip mažas vaikas su Lego™ kaladėlėmis).

Mama – Sara Goldfarb (įspūdinga Elen Burstyn herojė). Jai ką tik paskambino iš jos mėgstamos TV laidos ir pakvietė dalyvauti būsimame šou. Jos gyvenimas pradeda keistis. Ji ruošiasi svarbiausiam pasirodymui. Ji meta svorį, ji gražinasi. Ji laukia Amerikos simpatijų. Burstyn vaidmuo – reto grožio ir efektyvumo. Jos transformacija ekrane nelyg kompiuterinė. Ji verta visų iki tol įteiktų Oskarų geriausioms aktorėms. Žinoma, ji jo negavo. Bet tai nieko nereiškia. Vaidmuo fantastiškas. Jūs sutiksite su manimi.

Vos nepamiršau ir kitų: Jos sūnus Harry`s (Jared Leto) – įklimpęs kvaišaluose. Jis stumdo juos į save ir kitiems, nes reikai greitų pinigų. Jo draugas Tyrone (Marlon Wayans) – taip pat, jo mergina Marion (Jennifer Connelly) – taip pat. Jie yra vis garsiau verkiantys vieniši pasiklydėliai.

Filmas, sukonstruotas metų laikų principu, šaltėja ir žiaurėja su kiekvieno lapo nukritimu (daugiau simboliniu), reikalai prastėja, žaizdos gilėja. Paskutinės dešimt minučių: Amerikietiškos svajonės kelionė sulūžusiais, niekam tikusiais amerikietiškais kalneliais. Atvipęs žandikaulis. Prakaituotos rankos, spaudžiančius kėdės atramas.

Filmas, kuris sukaupia dėmesį, kuris įtraukia ir nepaleidžia. Supistai negero gyvenimo pabaiga. Harry`s paslysta ir krenta į juodą juodą nieką. Darrenas Aronofsky`s mato palinkusius prie ekrano žiūrovus, galvojančius apie sunku nusakyti ką, sukrėstus ir atsijungusius nuo visko. Svajoti skausminga.

ORE menraščio įvertinimas: 9/10