Overtone vs. Pieno Lazeriai

Tai nėra kažkokia muzikinė dvikova ar NML tipo garsų čempionatas. Tiesiog savaitgalis taip susisuko, kad penktadienį patekau į OVERTONE, o šeštadienį – į PIENO LAZERIŲ koncertą. Nori nenori pasisiūlė įvairūs palyginimai ir įspūdžiai.

Nors OVERTONE pavadinimas kol kas beveik nežinomas, šios grupės (tikėkimės, ne projekto) narių veidai gerai pažįstami: EMPTI idėjų generatorius Public + EMPTI balsas Giedrė + iš ROAD BAND pasiskolintas būgnininkas + malonaus tembro savininkas ilgšis.

Grupės užuomazgos pasirodė dar šviesaus atminimo festivalyje “Elektrodienos”, tačiau ten trūko ir gyvų būgnų, ir “susikalbėjimo”.

Vienam savo debiutinių pasirodymų OVERTONE pasirinko gana paslaptingą klubą, veikiantį ex-kavinės “Viktorija” patalpose buv. “Pergalės” kino teatre. “Pasidaryk pats” tipo klubas, pradėjęs su legendinio “Skytex” baro aureole, vėliau po truputį tapo nuomojama trance, hip-hop, d’n’b tusovkių vieta ir po truputį prarado savo veidą. Nepaisant to, įdomios patalpos ir tokia truputį illegal atmosfera puikiai tiko OVERTONE koncertui.

Gal EMPTI vardas, o gal kitos nežinomos hedonistinės vibracijos į “Pergalę” sukvietė šiai vietai gana neįprastą LT celebrities būrelį. Prie jų pridėjus nuolatinius baro lankytojus išėjo gana margas mišinys.

OVERTONE garsų generatorius, kaip ir EMPTI, išliko Public, kaip koks mad professor, transliuojantis įvairius inteligentiško, vietomis rūgštoko d’n’b (nors tai gana sąlyginis apibūdinimas) garsus. Būgnininkas buvo tikslus kaip laikrodis, tačiau labiau darbuotojas nei muzikantas. Priekyje su žiūrovais šoko OVERTONE vokalistai. Giedrė labiau priminė laikus, kai ji dainavo Sumerland, t.y. praskiedė “Estrados” laikų saldumą grubesniais garsais. Tuo tarpu ilgšis Plikis atrodė kaip ką tik atbėgęs iš aludės, kur tūsinosi su The STREETS ir AUDIO BULLYS.

Nors tarp gabalų skambėjo audringos ovacijos, muzikantams nepavyko antiek įaudrinti visų, kad “Pergalėje” kilnotųsi rūsio stogas. Atrodė, kad auditorija “atidirbo” ir tiek. Viskas baigėsi staiga ir po partijos “kikerio”, radau tik tuščią barą…

Jau kiek prasisukę PIENO LAZERIAI ant rytojaus koncertavo klube “Cozy”. Savo virtuvės populiarumu besidžiaugiantys savininkai, turėjo likti patenkinti ir šeštadienio vakaru – žmonių prisirinko pakankamai, kad po rūsio skliautais burbuliuotų linksmas marmalas.

Muzikantai rimtais veidais pažadėjo, kad šianakt bus išskirtinis koncertas jau vien tuo, kad jis toks ir yra :) Palyginus su koncertu “Gravity”, grupė sumažino savo kostiumuotumą, palikę tik kai kurias detales – atrodė gerokai natūraliau. Nedidelė “Cozy” šokių aikštelė buvo pilna ir, panašu, kad grupė jau turi savo gerbėjų, žinančių kai kuriuos gabalus. Jei nukreipdavai žvilgsnį į šalį, ekrane pralinksmindavo minimalistinės vaizdo projekcijos, sukurtos pačių muzikantų.

PIENO LAZERIAI grojo atsipalaidavę ir kartais nukrypdavo į “dorsiškas” klavišinių improvizacijas . Praėjusį kartą klausiau jų kaip elektro grupės, tačiau iš tikrųjų jie daug labiau panašūs į rusus NOZH DLIA FRAU MULLER – tie patys juokingi semplai ir straksinti aerobiška garsų mozaika. Tada pradėjau galvoti, o kodėl gi jie nenaudoja lietuviškų semplų? Nesergu rusofobija, tačiau būtų bent jau kitaip. Pasikartosiu, tačiau pastabos apie saksofoną ir vokalą išlieka – per skaistu, per švaru, per daug legalu. Tai, žinoma, nėra objektyvu, o tik vienoje galvoje švystelėjęs meteoritas. Daug mieliau išgirsčiau pulsuojantį bosą. Jo, beje, labai trūko ir per OVERTONE.

Iš tikrųjų smagu, kad Lietuvoje atsiranda kitokių grupių, sudarančių bent šiokią tokią atsvarą nuo “Angaro” laikų užsikonservavusiai LT popscenos “grietinėlei” su Žvaguliu ir Starošaite priešaky. Nes mes, melomanai, norim kažkur paganyti savo ausis, išgirsti šviežesnį garsą ir, iškėlus į viršų rankas, nuoširdžiai surikti “Jeeeeee!”