Kas yra tikrasis Woodstock daugeliui aiškinti turbūt nereikia. O jei kas ir nežino, čia jų problema šiame interneto amžiuje. Šįkart tai bus straipsnis ne apie didžiausią savo laikmečio hipių festivalį, o apie sumažintą jo versiją, šį savaitgalį vykusią Valkininkų miškuose.
Outside. [priešistorė].
“Woodstock 2003”. Pirmasis. Privati sodyba netoli Valkininkų, prie Merkio. Viskas kaip eksperimentas, nors žodis “nedrąsus” čia tiktų mažiausiai. Savos gamybos scena, pusšimtis žmonių, vieni kitus pažįstančių. Tai, kas vyko ant scenos – gryna improvizacija, visiška laisvė. Ir liberalumas iš klausytojų pusės. Dabar jau nebeegzistuojanti DARKVOID, THE CHEMICALS gitaristas Rokas, džiazo atlikėja Viktorija Gečytė, dar keli savi muzikantai – to užteko, kad miškai aidėtų penkių kilometrų spinduliu. Būtų eilinis “tūsas”, kokių dabar susiorganizuoti ne taip ir sunku, bet imponavo neįtikėtinai šilta, draugiška atmosfera, pastangos, įdėtos savarankiškai vežant aparatūrą, ją tvarkant bei labai graži gamta. Kai kam tos gamtos buvo trys dienos, kitiems- savaitė.
Inside. [istorija].
Šiais metais “Alternative Woodstock” vajus prasidėjo dar prieš mėnesį. Visų dalyvių registracija, internetinė konferencija, Interneto puslapis- visa tai daugiau formalumas, bet užtat malonus. Nuo čia prasideda subjektyviai subjektyvus trijų dalyvių dienoraštinis prisiminimų mišinys iš trijų festivalio dienų.
Penktadienio vidurdienis
O jūs vaikai taip darykit, kaip Jurgelis daro… Bet žinot, ko Jurgelis niekad nedarytų? Nesumanytų tranzuoti Valkininkuose, kur per valandą porą mašinų pravažiuoja. Deja, mus Jurgelio vizija aplankė per vėlai. Išgelbėjo atsitiktinumas bei taupus kūno sulankstymas, kai su už save didesnėm kuprinėm brovėmės į automobilį, pilną prikrautą užuolaidų ir paklodžių. Pagaliau pasiekus “Woodstock” dislokacijos vietą, mūsų ten laukė šaltas Merkys, jau nuo praeito savaitgalio statoma scena (kurią visi tingėjo pabaigti) ir uodai. Sunkioji uodų artilerija.
Penktadienio popietė
Įsitaisom pagrindinio pastato prieangyje ir stebim vis dygstančias palapines, iš toli atburzgiančias mašinas bei visur zujančius organizatorius. Sėdėjau ir pati sau pavydėjau- susirietus viskuo patenkinto katino poza žiūrėjau į trisdešimt pusnuogių ilgaplaukių blondinų, vaikštinėjančių aplinkui, derinančių gitaras, sėdinčių prie laužo ir t.t. Gerai jau gerai. Gal ir ne trisdešimt ten buvo. Ir ne visi blondinai. Bet vis tiek gražu.
Penktadienio pavakarė
Pagaliau sustatomos visos kolonėlės ir vietoj paukščiukų čiulbėjimo aikštę užplūsta šokti tinkama muzika. Šoka ne tik personos, išsiilgusios judėjimo, lygiai taip pat sėkmingai tai daro futbolo kamuolys, kartkartėm vis pataikydamas kam nors į galvą. Scenos apšvietimas truputį primena kalėdinį, bet prie šio fakto greit priprantama. Tikrai. Darbą pradeda firminio festivalio “Goro” alaus prekyvietė. Koks ir iš kur tas alus- nutylėta. Bet etiketės- įspūdingos: “Goro alus- tvoti gardus. Indoor or outdoor use only! “. Ant strateginės vietos “dabljū sy” (WC) puikuojasi lentelė su užrašu “Shit only”.
Penktadienio vakaras- naktis- šeštadienio paryčiai
Sėkmingai organizuojamos kelios ekspedicijos iki Merkio. Ilgaplaukiai blondinai linkę apsirengti – uodėms jie irgi, matyt, gražūs. Centrinis laužas liepsnoja visų aplinkinių kaimų arklių jėga. Aktyvieji šoka, šiaip blūdinėjantys- tai irgi daro neprastai, o tinginių pogrupis (prie kurio ir aš laikas nuo laiko prisijungdavau) sėdėjo name ir statė į vietas žandikaulius, išklibusius nuo juoko. Nes vis kartais įsiveržia koks metalistas ir užkrečia lengvo nusišnekėjimo bei kikenimo iš bet ko bacila. Dar vienas vertas aptarimo aspektas- specifinis festivalio leksikonas. Į kiekvieną užduotą klausimą buvo galima atsakyti normaliai arba panaudoti jaustukus “kre” ir “gu”. Dar iš praeito “Woodstock” likę merginų porūšiai- gazelės, antilopės ir briedės. Džiugu buvo tai, kad nepasitaikė nė vienos iš “homo fyficus” genties, besinešiojančios su savim manikiūro komplektą bei tris dezodorantus. Jei kas nors klausia, kodėl sėdi ir nieko neveiki- tereikia pasakyti “dar ne aštuonios”. Populiariausias festivalio muzikos stilius- “true anal”.
Šeštadienio rytas (t.y. ne anksčiau kaip vidurdienis)
Prasideda palapinių krutėjimo metas. Pastebima tendencija naudoti judesių lėtinimo funkciją. Sujungiama likusi aparatūra ir prasideda garso patikrinimas, užtrukęs iki vakaro. Matyt todėl, kad viskas buvo labai jau kruopščiai tvarkoma, t.y. kuris muzikantas tuo metu pasirodo akiratyje, tas ir “checkinasi”- kol susirenka visi gitaristai, būgnininkai ir klavišininkai, taip ir praeina tas laikas… Aplinkui vyksta akcija “kuris geriau nieko neveiks”- visiškas atsipalaidavimas. Viso renginio koncepcija galėtų būti “I don’t have problems. I cause them” ir “Be tolerant”. Žmonių vis daugėja ir daugėja, o organizatoriai laksto paskui kiekvieną ir registruoja- reikia juk įvažiavimo mokestį- po alaus butelį- surinkti. Iš jų vėliau bus daromi prizai grupėms nugalėtojoms, kurios paaiškės po balsavimo.
Šeštadienio vakaras
Nors buvo skelbta, jog koncertas prasidės lygiai antrą, dėl jau anksčiau minėtos pavykusios akcijos jis prasidėjo tik apie šeštą. Ką gi, mes – žmonės kantrūs. Iš viso sugrojo penkios grupės: MOOD (metal), panevėžiečiai D.A.R. (nu metal), GENIUSFOOL (britrock), organizatoriai GROL (kaip jie patys pasivadino- true anal) ir THE CHEMICALS (jazzrock). Ir aš ten buvau, galvą kračiau, kitą rytą – kaklui paralyžius. Pastebėjau, kad metalo grupių dainų žodžiai verčia susimąstyti – tai yra, beviltiška bandyti suprast bent žodį. Nė vienas vokalistas kitą rytą neprašnekėjo. Kadangi visos grupės stengėsi patenkinti publikos įgeidžius, tai nesiraukydami kartojo dainas tiek, kiek buvo pageidauta, o pats koncertas vyko iki pat gilios nakties. MOOD ir D.A.R., garbės žodis, girdėjosi turbūt ir Varėnoje, o GENIUSFOOL truputį pražiopsojau, bet įsiminė tiek, kad vokalisto balsas labai panašus pasirodė į BRAINSTORM lyderio Renārs Kaupers. GROL, matyt, labai sužavėjo atitinkamos muzikos gerbėjus- taip nuoširdžiai kratomas galvas dar ne per kiekvieną koncertą pamatysi. Ilgieji plaukai plevėsavo kaip vėliavos per vasario šešioliktąją… Paskutinieji groję THE CHEMICALS išjudino ne vieną prisnūdėlį. Ir kaip gi liksi abejingas, kai išgirsti“Neriu plačiu kanalizacijos vamzdžiu, neriu plačiu kanalizacijos vamzdžiu, neriu plačiu kanalizacijos vamzdžiu- santechnikas aš esu… ” (naujausios, dar niekur nepristatytos grupės dainos ištrauka). Baigę savo repertuarą jie surengė “Jam Session”, užtęsusį daugiau nei dvi valandas.
Po koncerto išaiškėjo nugalėtojai: techniškiausia grupe tapo GROL, originaliausia- THE CHEMICALS, o nominaciją “už visa kita” gavo GENIUSFOOL. Pasiėmę diplomus ir prizus toli gražu ne visi norėjo palikti sceną. Todėl beveik iki ryto vis pasigirsdavo neaiškios kilmės garsai tai iš būgnų, tai iš gitaros ar boso. Ir vis po vieną. Kas prieina ir dar turi noro- tas ir groja. “Be tolerant” tada labai pravertė… Kadangi vokalo jau nebebuvo, tai kai kurie jį kompensavo šūkaudami “Woodstock! ” ir “guliaš! “.
Side three. [Afterparty].
Sekmadienio rytas išaušo gražus ir saulėtas… Ne visiems, aišku. Mes, mikliai susipakavusios daiktus, jau ryte ištranzavom namo, kur laukia mamytės su barščiais, kur nėra uodų ir mygtukas “volume” neatsuktas didžiausiu pajėgumu. Kai kurie ten dar liko neribotam laikui.
Pamažu nyko “palapinių asociacija” ir kavos bei deficitinio cukraus atsargos. Rytinės dainos buvo neįtikėtinai lyriško turinio, matyt, dalyvių ausų būgneliai jau nesąmoningai to pageidavo… Ką padarysi, mielas dienorašti, tavęs ten nebuvo. Tupėk ir pavydėk. Nes mano metai skaičiuojami nuo vieno “Woodstock” iki kito.
Jei neužpuls stichinės nelaimės, festivalis turbūt vyks ir kitais metais. Ir ambicijos tikriausiai išaugs dar labiau. Lietuvos “underground” klesti. Kartą metuose jį sukviesti vienon vieton- ne tokia ir prasta mintis. Ne vien pasiklausyti geros muzikos. Bet ir tris dienas sakyti – “stay unlimited”.
Komentarai