Šiandien apie ska žino daugelis, kam tai nors kiek įdomu. Sovietų vykdoma “kultūrinė blokada” jau seniai baigėsi, atsivėrė keliai į užsienį, internetas su mp3 priešakyje leidžia išgirsti naujausius įrašus šiems oficialiai dar net nepasirodžius. Nors 1985-87 m. situacija Lietuvoje buvo gerokai klampesnė, atsirado pirmosios grupės, bandžiusios bent kažkiek prisivyti savo kolegas Vakaruose. Grupių BIX, ANTIS, STUDIJA, VAIRAS ir kitų muzikantai, paveikti prieš 3-5 metus nuvilnijusios ska populiarumo bangos su jau minėtais MADNESS priešakyje, savo kūryboje pradėjo naudoti šio stiliaus elementus, ypač specifinę grojimo gitara manierą. Bet grįžkime atgal…
Viskas prasidėjo po Antrojo Pasaulinio karo, kai žmonių galvose prašviesėjo, atsirado viltis sukurti naują taikų pasaulį. Darbo karo mašinai nualinti žmonės “atsiminė” tokią savo gyvenimo dalį kaip laisvalaikis. Kantriai laukęs, jo didenybė Hedonizmas atvėrė klubų duris ir pakvietė linksmintis.
Antrojo Pasaulinio karo pabaiga reiškė ir kolonijinio imperializmo pabaigą – visame pasaulyje kūrėsi naujos nepriklausomos valstybės. Atsipalaidavo ir Jungtinės karalystės gniaužtai. Nors 1962 m. Jamaika vis dar priklausė Britanijos tautų sandraugai, šaliai buvo suteikta savivaldos teisė. Šios Karibų salos kultūroje atsirado optimizmas ir išsivadavusios tautos įkvėpimas. Jau nuo ’40-ųjų pradžios Jamaikos muzikantai ėmė savaip formuoti ir “vartyti” įvairius Amerikos muzikos stilius. Netrukus atsirado pirmosios garso įrašų parduotuvės ir garso sistemos – šioje srityje pionieriai buvo Coxsone Dodd ir Duke Reid. Vis dėlto, iš esmės tai buvo daugiausia JAV muzikos kopijavimas.
PIRMOJI BANGA
Dabar jau niekas tiksliai negali pasakyti, kada atsirado ska ir kas buvo pirmasis šio stiliaus atlikėjas. Kalendorius rodė 1962-63 metus. Vieni sako, kad tai buvo Prince BUSTER, kiti – Don DRUMMOND ar kas nors kitas. Faktas, kad gitaristai pradėjo akcentuoti afterbeat, o ne downbeat, kaip anksčiau, o būgnininkai sugalvojo paryškinti antrą ir ketvirtą kiekvieno takto smūgį. Sudėjus šiuo du esminius elementus gimė naujas muzikos stilius, šiandien pasklidęs visame pasaulyje įvairiais būviais.
Garso sistemos ėmė įrašinėti savo gabalus, norėdamos išsiskirti. Vinilai būdavo be jokių užrašų, kad konkurentai nežinotų, kas groja. Viskas išsivystė iki tokio lygio, kad garso sistemos turėdavo savo “chebras”, “dance hall crashers”, kurias siųsdavo pas konkurentus kelti neramumų. Nors muzika buvo įrašinėjama primityvia mono aparatūra, ska entuziastų užsidegimas taip išpopuliarino šį stilių, kad vėliau jis tapo nacionaline Jamaikos muzika.
Tuo metu reiškėsi tokie atlikėjai SOUL BROTHERS, HEPTONES, the WAILERS (čia savo karjerą pradėjo vėliau reggae karaliumi tapęs Bob MARLEY su savo kompanija), Desmond DEKKER, jau minėtas Prince BUSTER, ska krikštatėviu vadinamas Laurel AITKEN bei legendiniai the SKATALITES ir kiti.
’60-aisiais Jamaikos getai buvo pilni jaunuolių, ieškančių neegzistuojančio darbo. Jie jautėsi atstumti ir nepalaikė ankstyvojo ska optimizmo. Ši socialinė grupė buvo pavadinta rude boys (apie jų gyvenimą – filmas “The Harder They Come” su žymiu dainininku Jimmy CLIFF; iš dalies – ir “Rockers”). Būti “rudžiu”, reiškė būti kažkuo, kai visuomenė sako tau, kad esi niekas. Tokie žmonės pagal ska šoko kitaip – lėčiau ir su savotiškai grėsminga laikysena. “Rudžiai” artimai bendravo su įvairiais visuomenės užribio atstovais, gyvenančiais už įstatymo ribų ir tai atsirado ska tekstuose. Pasikeitė ir grojimo maniera – “plaukiojančios” boso linijos buvo labiau įtemptos ir tapo “kietesnės”.
Daug ska gerbėjų (ir atlikėjų) įsivėlė į prekybą “pūtalu” ir ginklais. Dažnas koncertas ar šokių vakarėlis pasibaigdavo riaušėmis ar bent jau rimtesniu susistumdymu. Tai iš dalies prisidėjo prie to, kad ’60-ųjų gale ska perdavė estafetę savo “pusbroliui” rocksteady.
ANTROJI BANGA
Iš Balkanų kilęs verslininkas Emil SHALLIT, ’40-ųjų pabaigoje įkūręs pirmąją nepriklausomą įrašų leidybos kompaniją “Melodisc” D.Britanijoje, jau 1959-aisiais atvežė į Europą pirmuosius muzikos įrašus iš Jamaikos. Nors E.SHALLIT buvo tas pats, ką pardavinėti, muziką ar bulves, jis užuodė pinigą. ’60-aisiais jis, surinkęs didžiulį muzikos katalogą savo “Blue Beat” leible, tapo jamaikietiškos muzikos rinkos lyderiu Britanijoje.
Jamaikos muzika plačiai paplito Anglijoje ir dėl gausybės emigrantų iš Karibų. “Rudžių” idealai vėl buvo atgaivinti ir išreikšti tokių grupių kaip The RUTS ir The CLASH. Pastarosios lyderis (a.a.) Joe STRUMMER viename filmų pasakojo, kaip jis stovėdavo sankryžoje ir iš vienos pusės sklisdavo pankroko, o iš kitos – regio garsai ir visa tai susiliedavo į nuostabų miksą. Per kelis metus komerciškai išsikvėpus punk sprogimui, ant derlingų šio stiliaus griuvėsių atsirado daug naujų stilių (post-punk, gothic, cold wave, new wave), davusių pagrindą indie scenai. Tarp jų buvo ir taip vadinamas “2-Tone ska”.
1979 m. Jerry DAMMERS įkūrė įrašų kompaniją “2-Tone records”. Kaip ir Prince BUSTER ’60-ųjų pradžioje, Jerry norėjo sukurti kažką naujo. A la šachmatų lenta išdėstyti juodai balti kvadratėliai tapo viso judėjimo simboliu, o “2-Tone rec.” logotipu tapo savotiškas neo-rudis: juodi batai, baltos kojinės, juodas kostiumas, balti marškiniai, juodas “šlipsas”, juodi akiniai ir skrybėlė.
J.DAMMERS pavyko sukurti kažką naujo – savotišką ska reinkarnaciją. Muzikoje atsirado popmuzikos atgarsių, melodingos britiškos melancholijos, pankiško abejingumo bei tų laikų aktualijų tekstuose. Nors, pvz., The COVENTRY AUTOMATICS, vėliau virtę tiesiog The AUTOMATICS, vėliau – The SPECIALS AKA The AUTOMATICS, dar vėliau – The SPECIAL AKA ir galų gale – The SPECIALS pasirinko groti ska, nes nesugebėjo groti regio, netrukus jie tapo vienais garsiausių “2-Tone” atlikėjų. Kartu su didžiausios komercinės sėkmės susilaukusiais jau minėtais MADNESS, juodai baltas “2-Tone” judėjimo spalvas gynė iki šiol tebegrojantys BAD MANNERS, MAROON TOWN, THE HOTKNIVES ir THE SELECTER, taip pat jau a.a. THE BEAT, THE BODYSNATCHERS, Arthur KAY, POTATO 5, THE RIFFS, THE TIGERS, SKA CITY ROCKERS, THE AKRYLYKZ, THE EMPLOYEES, THE PIRANHAS ir kitos grupės.
’70-’80 dešimtmečių sandūra buvo rasinių sukilimų ir rasistinio Nacionalinio Fronto klestėjimo laikai. Juodai balti drabužiai bei rasiniu požiūriu mišri daugelio grupių sudėtis nuo pat pradžių nustatė aiškią antirasistine ska judėjimo poziciją. Tai, beje, buvo visiškai natūralu turint omenyje šio stiliaus šaknis.
“2-Tone” klestėjimo laikai baigėsi 1985 metais, kada J.DAMMERS visiškai prasiskolino, o jo leiblas galutinai atiteko gigantui “Chrysalis”. Žiniasklaida nukreipė savo pajėgas į “dar vieną didžiulį dalyką” ir netrukus ska dingo iš popscenos.
TREČIOJI BANGA
Tuo metu kai Anglijoje blėso “2-Tone” judėjimas, JAV atsirado pirmosios grupės maišančios ska su pop, rock, punk, world ir kitais stiliais: THE TOASTERS, BIM SKALA BIM, THE UNTOUCHABLES, FISHBONE, THE NEW YORK CITIZENS.
Niujorke THE TOASTERS narių įkurta “Moon records” leidybinė kompanija daug prisidėjo prie dar vieno ska pakilimo.
Trečiosios bangos atlikėjai pradėjo maišyti ska su įvairiausiais įmanomais stiliais. JUMP WITH JOEY, HEPCAT, YEBO, NEW SKA JAZZ ENSEMBLE, STUBBORN ALLSTARS liko ištikimos jamaikietiškoms šaknims, pridėdamos džiazo prieskonių. OPERATION IVY (iš kurių vėliau išsirutuliojo JAV pankroko žymūnai RANCID), VOODOO GLOW SKULLS, JANITORS AGAINST APARTHEID, MIGHTY MIGHTY BOSSTONES išnaudojo punk/hardcore ir sukūrė taip vadinamą skacore. REGATTA 69, FILIBUSTER, URBAN BLIGHT ir kiti pasuko link reggae/rocksteady. PUNCH THE CLOWN, UNDERCOVER S.K.A. ir kiti atlikėjai pratęsė “2-Tone” tradicijas. Atsirado ir kitų netikėtų kombinacijų: PORK PIE TRIBES su tradicinio airių folko priemaišomis, BLUE MEANIES su beprotiškomis žydiškomis melodijomis, MEPHISKAPHELES su satanizmo apraiškomis.
Jauna Kalifornijos grupė NO DOUBT su išvaizdžia blondine priešakyje tapo publikos ir žiniasklaidos numylėtiniais ir netrukus jau mėgavosi pasauliniu pripažinimu. Grupė, pamačiusi, kad ska populiarumas vėl blėsta, apdairiai pasuko link kitų stilių ir sugebėjo išsilaikyti scenoje. Tuo tarpu dauguma trečiosios bangos grupių netrukus padėjo instrumentus į šalį. Praėjusio amžiaus pabaigoje bankrutavę “Moon rec.” tik patvirtino, kad ska vėl pasitraukia į pogrindį.
AMŽINAS BANGAVIMAS
Tai, kad šiandien šio stiliaus atlikėjų nėra topuose, tv ekranuose ir blizgančiuose žurnaluose, nereiškia, kad niekas negroja šios muzikos. Priešingai, audringi skankinimai vyksta visame pasaulyje. Kliūna tik tai, kad beveik nieko bendro su ska neturinčios grupės, klijuoja sau šią etiketę…
Visų pirma, stebina vis dar tebegrojantys 70-80-mečiai seneliai iš THE SKATALITES, Laurel AITKEN, Don DRUMMOND, RICO, Derrick MORGAN, sugebantys pritraukti gerokai už save jaunesnę auditoriją.
Dažnas muzikos festivalis į savo programą įtraukia ska atlikėjus. Toje pačioje Roskildėje kasmet būna bent keli tokie.
Toliau pateiktas pavadinimų kratinys gali būti sprangokas, tačiau galbūt kai kam jis pasitarnaus kaip pradžiamokslis po šiandienos ska pasaulį…
Europoje turbūt tvirčiausias pozicijas turi Vokietijos leidybinė kompanija “Grover”, pernai atšventusi savo 10-metį. Jos kataloge galima rasti ne tik vietinių (DR.RING-DING & THE SENIOR ALLSTARS, ALPHA BOY SCHOOL, DR.WOGGLE, COURT JESTER’S CREW), kaimynų iš Olandijos, Anglijos (INTENSIFIED, RUDE RICH & THE HIGH NOTES), tačiau ir užjūrio grupių (amerikiečiai THE ADJUSTERS, THE STINGERS ATX, KING DJANGO, EASTERN STANDARD TIME, japonai TOKYO SKA PARADISE ORCHESTRA). Dauguma įdomiausių šiandienos ska atlikėjų bendradarbiauja su “Grover”.
Kitos vokiečių kompanijos “Pork Pie” ir “Mad Butcher”, kuriose savo albumus leidžia daugeliui turbūt girdėti SPITFIRE iš Piterio, taip pat tokios grupės kaip BLUEKILLA, THE BUSTERS, SKAOS, SCRAPY ir kitos. Ispanijoje vis labiau įsivažiuoja “Liquidator” su JAZZBO, PEEPING TOMS, THE GRANADIANS, BANG MATU, LORD KAYA, SKALARIAK ir kitais. Daugelis turbūt girdėjo ir ispanus SKA-P. Anglijoje melodingo punk/ska pozicijas stiprina “Household Name Records”, apsistatę CAPDOWN, THE FILAMENTS, LIGHTYEAR ir kitomis Anglijoje dabar madingomis grupėmis. Laikosi ir jau minėtų “Moon rec.” filialas Europoje “Moon Ska Europe” (SHOOTIN’ GUN, LUBBY NUGGET, [SPUNGE], LESS THAN JAKE). Rūstesnės muzikos gerbėjai gali pasidomėti britų “pasidaryk pats” scenos žymūnais CITIZEN FISH, P.A.I.N., INNER TERRESTRIALS, EX-CATHEDRA. Prancūzijoje – “Big 8 records” ir “Patate records” leidžia tokias grupes kaip TWO TONE CLUB, JAH ON SLIDE, VIKING’S REMEDY, 8.6 CREW, WESTERN SPECIAL; Šveicarijoje – “Leech records”: KALLES KAVIAR, NGURU, NO AUTHORITY, OPEN SEASON; Lenkijoje – “Jimmy Jazz records” (ex-“Rock’n’roller editions”): SKAUCI, VESPA, SKAMPARARAS, NOT SO FAST. Švedijoje: LIBERATOR, LIPTONES.
Po “Moon Ska rec.” kracho, JAV toliau įrašus leidžia bent dvi dėmesio vertos kompanijos “Jump Up records” bei “Asian Man records”. Pirmieji pernai išleido 4-gubą CD “Still Standing”, kuriame sudėtos beveik visos Šiaurės Amerikos grupės, tuo tarsi norėdami parodyti, kad šis stilius alive&kicking. JAV netrūksta ir tebegrojančių grupių: THE SLACKERS, THE ADJUSTERS, THE STINGERS ATX, THE ZVOOKS, THE ISREALITES, GO JIMMY GO, AFTER HOURS, BIG D & THE KIDS TABLE, Chris MURRAY, LET’S GO BOWLING, LINK80, UNSTEADY ir daugybė kitų.
Šio stiliaus pulsas jaučiamas ir Meksikoje (“Pepe Lobo rec.), Pietų Amerikoje (grupė DESORDEN PUBLICO Venesueloje, SATELITE KINGSTON, RANDAL GRAVE ir OS THOMPSONS Brazilijoje), Australijoje (THE PORKERS), Japonijoje (RUDE BONES, TIJUANA BROOKS, OI-SKALL MATES, RUDE BONES, SKAFULL KING, BLUE BEAT PLAYERS).
Neaplenkė ska ir elektroninės muzikos. Pvz., 2001 m. britų kompanija “Free Radical Sounds” išleido rinkinį pavadinimu “21st Century Ska”, kuriame sudėjo tokius neo-ska atlikėjus kaip FREAKY BEANZ, THE WOODSHED, JUDGEMENTAL, RUMBLEFISH, SUBCULTURE SOUNDSYSTEM, STOPPA, SKANKAROUND SOUNDSYSTEM, URBAN DUB ir kitus. Įvairius ska intarpus naudoja tokios grupės kaip FREESTYLERS, dažnai bendrame katile verda breakbeat ir digi-dub atlikėjai. Aludžių herojai AUDIO BULLYS taip pat yra šių laikų “rudžiai”.
Būtina paminėti ir dar vieną ska bruožą – koverius. Šio stiliaus atlikėjai labai mėgsta pagal savo kurpalį pergroti įvairiausių pakraipų garsus. Pavyzdžiui, projektas SKANATRA įsikūrė tam, kad įrašytų legendinio JAV atlikėjo Sinatros kūrinius, EASY STAR ALL-STARS pateikė savo PINK FLOYD albumo “Dark Side Of The Moon” versiją, SKANDALOUS ALLSTARS išleido du albumus “Hit Me” ir “Punk Steady”. Pirmajame skamba įvairių pophitų ska versijos (BECK, RADIOHEAD, BREEDERS, NIRVANA, kt.), o antrajame – pankroko klasika. Beveik kiekviename ska albume galime rasti bent vieną koverį. Rusai SPITFIRE į savo debiutinį albumą įtraukė labai populiarią ir linksmą temą iš filmo apie Buratiną, o jų projektas ST PETERSBURG SKA-JAZZ REVIEW perdarė temą iš animacinio filmo apie meškiuką, kuris išskrido, bet žadėjo sugrįžti.
Įdomiausia, kad ska gimtinėje Jamaikoje, jaunimas visiškai neklauso šios muzikos, nes jiems tai – visiška seniena, palyginus su klubus drebinančiais ragga, socca, dancehall ir kitais modernios jamaikietiškos šokių muzikos garsais.
SKA APLINK IR LIETUVOJE
Pagaliau prisikasėm prie artimesnių platumų. Taigi, kas darosi aplink mus? Geriausi reikalai kaimyninėje Lenkijoje, kur alternatyvinės muzikos scena tiesiog klesti: pakankamai daug grupių (prie jau minėtų, būtina paminėti ALIANS, SKANKAN, SKARPETA, TRAWNIK), koncertai gausiai lankomi, yra bent keli periodiniai leidiniai “Garaž” ir “Pasažer”, leidžiami kartu su nemokamais CD rinkiniais. Kiek toliau, Čekijoje (mažiau Slovakijoje) irgi girdėti smagūs garsai: FAST FOOD, CHANCERS, POLEMIC ir kitos grupės bei “skalsus” fanzinas “Banana”.
Lukašenkos valdomoje feodalinėje Baltarusijoje muzika skamba dusliai – neseniai baltarusių muzikantai išplatino pranešimą apie kultūrinę priespaudą. Nieko nuostabaus, kad čia iki linksmybių dar toli… Šiek tiek šilčiau Ukrainoje ir ten turim grupę GAYDAMAKI – maišančią ska su Karpatų folkloru, beje, labai panašiu savo nuotaika.
Latvijoje ši muzika labai mėgstama, tačiau atlikėjų nėra daug. Grupės VOICEKS VOISKA, LOCO LOCALS, PEST OF A CHILD naudoja kai kuriuos elementus, taip pat yra dydžėjai Skafandrs ir Krūms, grojantys ska įrašus. Dar prasčiau Estijoje – iš ten teko girdėti tik regio garsus.
Rusijoje (ir visame regione aplink) ska populiarinti pradėjo SPITFIRE, o vėliau pasigavo DISTEMPER, SKALPEL, CABERNET DENEUVE, THE MALEFACTORS ir kitos. Tie patys SPITFIRE, pastaruoju metu grojantys kaip LENINGRAD studijiniai muzikantai, kartu su MARKSCHEIDER KUNST muzikantais įkūrė puikų projektą ST PETERSBURG SKA-JAZZ REVIEW. Netgi atšalusioje Suomijoje girdėti jamaikietiški garsai – šioje srityje labiausiai pasireiškia BLASTER MASTER. Kažkada viename džiazo festivalių Vilniuje grojo suomiai, maišantys ska su džiazu.
O ką gi turim pačioje Lietuvoje? Muziką studijuojantys žmonės dažniausiai groja akademinę muziką arba bando kurti kažką link pramoginio džiazo. Žodžiu, kol kas ska “rimtiems” muzikantams neužkliuvo ir šį frontą labiausiai palaiko pankai (plačiaja prasme). Pučiamuosius ir kai kuriuos stiliaus elementus naudoja dr.GREEN, FREKENBOK, SLOPPY LIVIN, LAGAMINO TURINYS ir dar viena kita grupė. Tuo tarpu auditorija ištroškusi “skanky” garsų ir tai patvirtina tokių grupių kaip FROGLEGS iš Rusijos ar P.O.BOX iš Prancūzijos koncertai arba sujudimas 2Fresh’ui užgrojus “From the Pound to the Dollar, from the Dollar to the Pound”.
Įsivaizduok: 1962-ųjų pavasaris, Jamaika. Žingsniuoji sau Kingstono gatve, mėgaudamasis švelniu vėjeliu nuo vandenyno ir nuostabiu Karibų klimatu. Aplink viskas užpildyta įvairiausiais garsais: automobilių signalai, žaidžiančių vaikų krykštavimai, miesto minios šurmuliavimas. Tačiau virš viso šio bruzdesio sklendžia vienas garsas. Pučiamieji, gitaros, klavišai, būgnai sklinda iš prirūkytų klubų ir barų, užpildydami ausis svaiginančiu garsu ir versdami kojas kilnotis. Tai ir yra ska.
Komentarai