Viskas prasidėjo nuo eilės prie klubo durų. Tai buvo tamsus ir kreivas veidrodis, atspindintis Lietuvos pop pasaulį. Visas tas grumdymasis mane taip suerzino, kad nusprendžiau parašyti sarkastišką recenziją. Pro mano pažastis be eilės vienas po kito slydo girtutėliai svarbūs asmenys tuščiu žvilgsniu. Pasirodo, mūsų, suknistų žurnalistų pasaulyje, labai svarbus yra “Gediminas iš Tėvėpagalbos”. Kažką rėkia į šaltą žiemos naktį “virėjas” Maratas, ir sėkmė aplanko jo pašauktą asmenį. “Mes atėjom čia tik dėl muzikos“, – sutariam su mano kompanijonu, ir mūsų goseres vilgo kimus juokas. Link apsauginio iriasi žmonės, pasipuošę taip, kad atrodytų kaip anekdotas.
Vienu žodžiu, atėjau į “Tango TV” surengtus geriausių lietuviškų vaizdo klipų apdovanojimus. Prieš konkursą gautas DVD nežadėjo nieko gero. Vieną dieną net sapnavau, kad priešais mane sėdi atrankiais surakintas Kapišonas ir kažin ką burbuliuoja.
Jau aš “Tango Arenos” viduje, ir sliuogiu į antrą aukštą. Susitinku seną draugą, kuris sako kad jam labiausiai patiko Makejevo klipas. Visi klipai be idėjos, mes sutinkame. Bet užtai yra nauji ekranai. Atrodytų viskas ramiai nuobodu, bet “Samas” treliuoja kaip stambi lakštingala, nesvarbu su kuo jis kalbėtųsi improvizuojamoj studijoj. Studija oranžinė kaip Maidan Nezaliežnosti (bent jau ekrane).
Yra ir jo antitetzė – “Marčius”, kuriam likimas pametėjo ramentą. Tačiau tai jo nesustabdo. Labiausiai mane erzina kai jis grupes, pasirodančias “Debiutų” kategorijoje pavadina “ateities žvaigždėmis”, bet tuoj pat pamini epitetą “neapsipluksnavę”. Čia tas pats kaip vaikinas, kuris pasikviestų pas save merginą, bet lemiamu momentu išvadintų ją “nepatyrusia”. O kur gi ta mūsų mergina šį kartą buvo pakviesta, leisite paklausti?
“Tango arena” anksčiau garsėjo kaip Žvagulio kabakas, o Žvagulis yra parašęs dainą “Pasaulis tai didelis kabakas”. Tai viena – iš šlykščiausių dainų, kuri sukurta šioje planetoje. Bet bet… “Tango arena” tą vakarą ir buvo didelis kabakas (Žvagulio prasme). Štai artėja į mane Vėberis… ir jį pripuolusi bučiuoja ten kažkas iš tų svarbių merginų, neatsimenu ar “Klimkynės” vadovo ar Šapausko žmona, o gal man pasivaideno. O mano. Man prieš akis iškyla Vėberis riebaluotais plaukais grūdantis monetas į “Angaro” lošimų automatą, ir aš jaunas studentas manantis – “kas tai per deilas”.
Manymas “kas tai per deilai” manęs neapleidžia ir dabar, ir kai aš žiūriu į Ezopo veidrodinius akinius ar į B’Avarijos šukuosenas apima jausmas, kad šis košmaras niekada nepasibaigs.. Scenoje, pavyzdžiui, “dainuoja” ŽAS. Matau Igną IV, jis geria sultis. Aš siurbsnoju alų. Mes abu atėjome čia, nes gražiai pašaukė. Yra šou verslas! Yra trys eilės merginų prie filmuojamos scenos, kurios ploja visiems kas yra ant scenos. Nesvarbu, kad gitara grupės groja be laidų. Ką ten be laidų. Nėra stiprintuvų.
Bet grupei SKYDERS tai ne motais. Jų vokalistas Tomas, o ir visi kiti spinduliuoja kaip šampanas. Jie pelnytai laimėjo “metų debiuto” vaizdo klipą. Atrodo, jį sukūrė raudonplaukė mergina, šiek tiek panaši į sumažintą Nedos kopiją, atrodo studijuoja suknistoj VDA video proto drožykloj, ir todėl klipas baigiasi tipo “kopyraitu” iš šios galingųjų pamirštos vietos (kursinis darbas). SKYDERS linksmai spaudžia rankas grupėms kurias aplošė debiutų kategorijoje, jie linksmai spaudžia rankas BIPLAN. Pernai taip pat spinduliavo… kaip ji… Eva kur Zemfirą perdainavo.
BIPLAN šian ginkluoti kompanijonu Bružu. Bružas suko filmą apie nuotykius IX forte II pasaulinio karo metu. Nežinia, kas jį paskatino kaip padažą žiauriai rudai istorijai pasirinkti ir rus-brit-power-poperių BIPLAN muziką su spanguole formoj G&G SINDIKATO burnotojo Svaro. Jei aš gyvenčiau užsienyje, šitas nu-metal stiliaus skečas sumaišytas su (gink Dieve) istorija kaip vokiečiai dobia žydus būtų uždraustas dėl politinio korektiškumo ar kaip ten. Arba išaukštintas. O pas mus BIPLAN paprastai gauna geriausios grupės vaizdo klipo apdovanojimą, ir aš ploju. Ploju ir SKYDERS.
Jie man, nepaisant šio reportažo cinizmo, yra laimėtojai. Norėtųsi iš ryto grįžus ant židinio atbrailos rasti pseudostilingą varinį gabalą. Norėtųsi. Tuo metu klipą už režisūrą laimi Ulvydas, žiemą išvaręs pusnuogius Liną ir Simoną ant Nidos molo. Nesvarbu, kad ant jo siuto vieno didžiausių dienraščių žurnalistas už “iššvaistytus keliasdiešimt tūkstančių”. Visi mes žmonės. Man ir LINAS su SIMONA nugalėtojai, nors, kaip sakė Ulvydas ant scenos, greičiausiai netikėjo klipo idėja.
Aš desperatiškai bandau surasti ką nors įdomesnio šioje atlikėjų minoje (Vytautai Kernagi ir Juozai Statkevičiau atleisk man). Mano dėmesį patraukia DELFINŲ klavišistas. Jis elgiasi keistai. Keistai egzaltuotas scenoje ir Stano. Jis konkursui pateikė maksimaliai kvailą klipą apie kelionę iš Kopenhagos centrinės traukinių stoties į Kastrup aerouostą. Negi jis taip pasitiki savimi, kaip kadaise SELas? [Beje SEL klipas buvo tikrai neblogas su Niujorku, gražiausiomis mergaitėmis ir efektais, bet be idėjos kaip koks kovokso naudojimas].
Kas verčia mane susimąstyti ir apie Atlantą. Jie turi bendrą vadybininką, kuris, mano supratimu, ir įkvepia juos dideliems žygiams. Šalimais stovintis žurnalistas pasakoja man apie laikus, kai ji buvo paprasta mergina ir mokėsi technikume. Šiandien yra viskas kitaip. Ji atrodo visiškai kitaip. “Me & My Girls”, klipas laimi geriausiame moters klipe (linkėjimai Geltonai, aš balsavau už tave :) ir APLAMAI LAIMĖJĘS yra masyvi kostiuminė fantazija apie… eee… draugių turėjimą ir važiavimą prie jūros amerikietiškų automobilių pagalba. Plius dar kažkoks kalėjimo motyvas. Aš nesuprantu. Mes esame laisva šalis. Bet tai… tipo estetiška.
Trinuosi grupėms skirtoje zonoje, ir mano akis patraukia (be abejo) Klaipėdos (kas gi daugiau, linkėjimai “Barui”) kolektyvai. Iš kaimo mergų (bernų) drožiamos Beyoncee. Iš dalies tai pavyksta. Merginos/vaikinai atrodo tikrai gražiai, sveikai, netgi su krisleliu entuziazmo Bet jūs man, po velnių brolyčiai, paaiškinkit, kas MANGO merginai, tikrai žaviai undinei, sukūrė drabužį kuriame iš priekio viskas meniška, o iš nugaros puikuojasi mėlyna spalva ant geltonos užrašytas brendas MANGO. Ar taip mes žadame laimėti… eee.. Euroviziją. Sorry, čia kitas kanalas. Aš pakeliu akis ir matau daug medinių žuvėdrų.
Marčius toliau taratorina ir prisėda tik kaip DJ Momo (akt. Vytautas Šapranauskas) kalba ilgą improvizaciją, kurios metu esą pizdavoja įvairius “rebiatų” kompanijos veikėjus. Tada Marčius klupteli prie scenos krašto su prasta angliška maike. DJ Momo baigia 15 minučių blogų juokelių seriją blogu palinkėjimu. “Rebiatų” komandos nariai išlaužia rūgščias sypsenas, kaip didžiulė citrina būtų nusileidusi į neegzistuojančios Žvagulio (atleisk Žilvinai aš piktanaudžiauju tavo vardu kad apibūdinti nežinaunet ką) tekilos stiklinę. Ir tada AMBERLIFE kartu su keista latve APLAMAI LAIMI DU KARTUS, nes laimi daržovių, atsiprašau, mobilizuotų žiūrovų simpatijų prizą. Ir tyli eteryje.
Dar buvo, kad B’AVARIJA laimėjo blogiausio klipo prizą, bet tai neverta net Chicony klaviatūros su kuria spausdinu šį reportažą.
Mes išeiname pro duris. Priešais Alanas Chošnau. Jis ne vienas, tarsi vaikosi kažkokią moterį, kurią vadina drauge. Prie jo pripuola dvi merginos ir jis švelniai pasirašinėja autografus, atsiprašinėdamas, kad neturi laiko. Jos nieko iš tikrųjų nežino apie jį, nieko nežino apie mane.
Mes nežinome, kur einame. Pasaulyje yra merginų, kurios nori būti Žvagulio pasaulyje-kaip-dideliame-kabake, kur antrame aukšte akis griaužia tabako dūmai. Ir jų yra nemažai. Aš pradedu mąstyti apie tai, kas būtų, jei aš turėčiau keturiolikmetę dukrą, kuri važiuodama troleibusu pamatytų užrašą ” 20:00 2004 METŲ VAIZDO KONKURSAS” ir kas būtų po to. Aš nevalingai užsidengiu akis.
Straipsniui iliustruoti panaudojau pirmadienį ryte pagal TV3 pranešimą spaudai “BNS Kurjeryje” VIASAT tinklapyje rastas nuotraukas
Komentarai