Kiek žinai suomių muzikos žvaigždžių? Viena tokių lankėsi Vilniuje šį savaitgalį, ir nors jis nėra Jimis Tenoras, HIM ar galų gale Bomfunk MC‘s, kurių hitus daugybę kartų grojo viso pasaulio radijo stotys, šis žmogus yra pakankamai žinomas ne vienoje pasaulio šalyje. Neseniai išleidęs naują savo albumą „Dualizm“ savo pasirodymu džiugino visus electro gerbėjus.
Buvome ten ir mes. Kaipgi nebūsi, kai vakarėlyje dalyvauja šitiek gražių žmonių… Netgi gražuolis atlikėjas, vardu (ne, ne Prince) Žygis buvo trumpai apsireiškęs pasimaivyti su savo sėbrais. Nors jau tradiciškai prie įėjimo pasitiko absoliuti tuštuma ir netgi laikrodžio rodyklėms besisukant link skaičiuko „12“ lankytojų buvo gana graudžiai mažai, energingi garsai Gravity tunelio gale nuteikė optimistiškai.
Ko gero šitiek skiauterių ir suplėšytų marškinėlių Gravity dar nebuvo matęs, tačiau tuo nėra ko stebėtis, nes Partyzanai turi savo publiką ir ko gero visi atpažintume ją gatvėje. Guru Slut pamažu keitė plokšteles, o publika labiau pildė ne šokių aikštelę, o baro prieigas. Nors iš pradžių tai galėjo kiek gasdinti, Guru Slut greitai susizgribo ir pradėjo iš tiesų šildyti publiką bei ruošti ją į salę paslapčiomis įsmukusio Jori pasirodymui.
Jei Guru miksas buvo daugiau tradicinis, tai Jori iš tiesų nustebino savo setu, kuris buvo visiškai kitoks nei tikėjausi iš pradžių. Kaip vėliau aiškino pats prodiuseris, klubuose jis mėgsta groti energingesnę, triukšmingesnę muziką. O taip, jis tą ir darė. Neįtikėtinas electro, acid ir net progressive house mišinys privertė šokinėti visus su į viršų iškeltomis rankomis. Puikiai subalansuotas ir neperkrautas efektų bei ekvalaizerio naudojimas pabrėžė būtent tas vietas, kurias reikėjo. Per nepilnas dvi valandas grojimo Jori Hulkonnen spėjo praversti ekskursiją po neįtikėtinų garsų pasaulį, spėjęs sugroti ir Bjork, ir James Holden „Solstice“. Pastarasis, beje, privertė publiką spiegti iškeltomis rankomis ir sudarė įpūdi, kad groja ne koks šaltosios Suomijos (kuri galbūt daugiau šalta mūsų vaizduotėje nei iš tikrųjų) atlikėjas, o trance dievas Tiesto ar Van Dyke. Kas minėjo, kad Jori – dešinioji Tigos ranka? Galbūt metas pagalvoti, ar nėra atvirkščiai…
Po seto Jori dar išklauso komplimentų iš keletos gerbėjų ir nužingsniuojame link ramesnės vietos pasišnekučiuoti. Jori paapgailestauja, kad per dvi valandas nespėjo nieko pamatyti Lietuvoje, padėkoja publikai ir paspaudžiame rankomis – susitiksime kitą sykį, o dabar didelė padėka už nuostabų vakarą. Grįžtu į salę ir čia laukia netikėtumas – panašu, kad namo išbėgo visi, kas dar galėjo paeiti ir liko tik keletas prie baro sunkiai benusėdinčių asmenybių bei tie, kam per šokinėjimą turbūt niekas nespėjo pasakyti, kad Jori jau ilsisi viešbutyje. Su jais dar pasimėgauju P-Shaver setu, kuris vėlgi labai energingas, bet po Jori pasirodymo netgi šiek tiek „popsiškas“, tačiau greitai pastebiu, kad rizikuoju pasilikti paskutinis ir leidžiu ausims pailsėti.
Šiaip ar taip Jori Hulkonnen pasirodymas – kol kas vienas sėkmingiausių šių metų Gravity renginių ir visiškai nenustebčiau per sekantį G gimtadienį prie pulto stovintį būtent jį.
Dėkojame “Gravity” už nuotraukas
Komentarai