Lietuvių animacija apskritai yra neįvardijamoje būsenoje ir laike. O kai paskutinis mūsų animatorius išvažiuos į, payzdžiui, Estiją ar Islandiją, galės valstybininkams nors dūmai pro ausis rūkti. Apie paramas, intymumus, humorą, vaikus ir užsienį kalbamės su animatoriumi, režisieriumi, Tarptautinio animacinių filmų festivalio “Tindirindis” 2005 organizatoriumi Valentu Aškiniu.
Sveiki, taigi pradedam…
ORE: Į kokias erdves, po skaudžios “Lietuvos” netekties, kelsis Tarptautinis animacinių filmų festivalis 2005 bei festivalio workshopas šiemet?
V. A.: Tarptautinis animacinių filmų festivalis “Tindirindis 2005” šiemet įvyks ,,Vingis Forum Cinemas” kino teatre. Filmus rodysime šio monstro 3-ioje ir 4-oje salėse. Workshopas vyks Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje…
ORE: Trumpai, kokia yra workshopo (tarptautinių animacijos praktinių seminarų) strategija ir tikslas?
V. A.: Pagrindinis praktinių seminarų tikslas suteikti visiems, kas domisi animacijos menu, galimybę, pasisemti kūrybinės patirties su pasaulinėmis animacijos kino garsenybėmis. Pernai bendravome su Jurijumi Norsteinu (Rusija), Jerzy Kucia (Lenkija), Ruth Lingford (Didžioji Britanija) ir Ulla- Carin Grafstriom (Švedija). Pagrindinė strategija – susipažinti iš arčiau su animacijos žvaigždzių dirbtuvėmis ir jų kūrybinėmis paslaptimis. Šių metų praktinių užsiėmimų tema: kelias nuo idėjos iki pabaigto filmo. Profesionalai režisieriai pasidalins savo patirtimi ir individualiai konsultuos kiekvieną dalyvį.
ORE: Šių metų festivalio programa yra kur kas gausesnė nei praėjusių metų tiek savo filmais, tiek žinomomis pavardėmis? Kas lėmė šį smagų faktą?
V. A.: Šį smagų faktą lėmė Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos parama. Be to, padėjo ir išaugęs mūsų festivalio autoritetas kitų užsienio festivalių organizatorių akyse, galimybė nuvykti į svarbiausius Europoje animacinių filmų festivalius, ten pristatyti Lietuvos autorių darbus ir surasti įdomiausius ir naujausius filmus mūsų festivalio programoms. Atsiradę asmeniniai kontaktai su daugelio festivalių organizatoriais bei filmų režisieriais, išplėtė festivalio svečių ratą.
ORE: Kokiu būdu atrinkote filmus į šių metų programą? Ar turite kokį meno vadovą ar meninį komitetą, padedantį įvertinti Lietuvos jaunųjų animatorių darbus?
V. A.: Kaip jau minėjau pagrindinė filmų atranka vyko svarbiausiuose Europos filmų festivaliuose, tokiuose kaip Anesi (Prancūzija), Cinekid (Olandija), Buster (Danija), Suzdales (Rusija), Tampere (Suomija). Jų metu vykstančiose peržiūrose ar susitikimuose su filmų autoriais, tų festivalių kūrybinėse dirbtuvėse bei “Cartoon Council” konferencijoje buvo surinkta gausi informacija apie įvairių šalių animaciją, jų režisierius ir kita. Atrenkant filmus mūsų festivaliui vadovavausi principu: pateikti mūsų žiūrovams kuo daugiau įvairios animacijos. Pristatyti kitų šalių festivaliuose pagrindiniais prizais apdovanotus filmus, publikos pastebėtus bei kritikos pripažintus filmus. Stengiausi į programas įtraukti ir tokius filmus, kurie demonstruoja naujus ieškojimus, atradimus animacijos meno srityje.
ORE: Ar daugelis festivalio animacinių filmų yra ta animacija, kokią mes mename savo vaikystės prisiminimuose? Ar vis dėlto pamatysime ir meninių instaliacijų aukštesnėmis materijomis, 3D formatu kurtą meną?
V. A.: Animacija vystosi ir kinta. Tie filmai, kurie mums patikdavo vaikystėje, nebūtinai patinka dabartiniams vaikams ir jaunimui, gyvenimas keičiasi, keičiasi jo tempas, mąstymas ir, žinoma, pats menas. Mūsų programose galima pamatyti ir tokios animacijos, tai vadinamoji eksperimentinė animacija. Žinoma, didelė dalis filmų sukuriama 3D formatu, taigi ir mūsų programose jų yra gana daug.
ORE: Ar sutiktumėte su nuomone, kad animacija visada liks su etikete „Vaikams“?
V. A.: Animacija niekada nebuvo vien tik „Vaikams“, gal tik daugelio autorių filmų nežinojo plačioji visuomenė. Mūsų festivalis kaip tik ir stengiasi dar plačiau praskleisti šį šyda ir pristatyti autorinę, meninę animaciją, animaciją suaugusiam, giliau mąstančiam žiūrovui. Šalia šių programų, žinoma, turime ir “gerąją animaciją” vaikams, tradiciną, šiltą ir mielą. Tie filmai bus rodomi specialiose programose vaikams, televizinių serialų vaikams programose.
ORE: Kaip manote, kodėl Lietuvos animatoriai vengia rinktis imtymesnes temas, kurti atviresnę animaciją? Didžioji dalis produkcijos šia tema atkeliauja iš užsienio.
V. A.: Lietuvoje iš vis kuriama tiek mažai animacinių filmų, kad kalbėti apibendrintai kaip apie ryškų ir didelį reiškinį gana sunku. Finansavimo pastovus mažinimas per daugelį metų nusmukdė šios šakos gamybinę bazę. Daugelis autorių pasirinko darbą su užsienio prodiuseriais ir dirba užsienyje. Tik keturi penki trumpi animaciniai filmai sukuriami Lietuvoje per metus. Temų pasirinkimą sąlygoja autorių noras kurti savo autorinę animaciją. Intymiomis temomis jau susidomėjo režisierius Artūras Bukauskas, pateikdamas festivaliui savo sukurtą filmą “Erotomoto”.
ORE: Visame pasaulyje nesuskaičiuojamą galybę apdovanojimų, grand prixų, liaupsių ir dėmesio susilaukęs Arono Gauderio pilnametražis filmas “The District” debiutuos ir Lietuvoje. Kokią atsvarą šiam filmui, iš festivalio programos, pasiūlytumėte?
V. A.: Žinoma, šio filmo „antpečiai“ didžiausi, bet norėčiau atkreipti dėmesį ir į Piotro Spegino filmą “Senelis Razina” ir Uzi Geffenblato filmą “Tarp spyglių”, tai įdomūs darbai bei neabejotinai talentingi jų autoriai.
ORE: Ar animacija turi būti juokinga? Ar didelė, jūsų nuomone, praraja tarp europietiško ir amerikietiško humoro?
V. A.: Animacija turi būti visokia. Kai reikia juokinga, kai reikia ir ašara išspausti. Humoras, žinoma, labai svarbus elementas, nuo jo gaminasi daug vitaminų mūsų organizme…. [juokiasi]. Skirtingas humoras ne tik tarp Europos ir Amerikos, bet, sakyčiau, ir tarp skirtingų šalių mūsų žemyne. Čia galite įsitikinti, kad ir pažiūrėję, pavyzdžiui, estų ir prancūzų animatorių humoristinius filmus. Kiekvienas žiūrovas gali pasirinkti jam artimesnį, šiaurietišką ar pietietišką humorą.
ORE: Šis festivalis tampa savotišku animacinių filmų mėgėjų forumu. Ar tai vienintelė proga jiems burtis į vieną ratą?
V. A.: Deja, tai vienintelis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje. Jis plečia savo ribas: be mokymo(si), dar pateikiame daugybę kitų įdomių reginių ir renginių. Tai autorinių animacijos dailininkų parodų (šiemet autorinė Iljos Bereznicko 20-ojo jubiliejaus darbo animacijoje retrospektyva ir parodos Vingio kino fojė atidarymas), studentų ir vaikų filmų peržiūros ir konkursas, konferencija animacijos vystymosi ir perspektyvos klausimu. Kūrybiniai vakarai ir susitikimai su garsiais režisieriais, tokiais kaip P.Dumala, A.Tatarskij, P.Parn, N.Lukinych bei kitais.
ORE: Gal turite ką nors dar pasakyti?
V. A.: Kviečiame atvykti į mūsų festivalio peržiūras ir patirti malonumą. Gerų peržiūrų.
Komentarai