„Mūsų kaimynystėn jie braunasi kaip kokie ateiviai! Genetiškai modifikuotas pienas, dirbtinė bohema, profsąjungų žlugdytojai…“
Parduotuvės savininkas veržiasi pro minią ir, rizikuodamas būti apspjaudytas, bando delnu užčiaupti griaudintį pamokslininką. „Aš prašau Dievo, kuris nėra produktas, anuliuoti ir neutralizuoti šiuos kasos aparatus ir išspirti šitą Starbucks irštvą iš mūsų kaimynystės!“
Tuzinas prijaučiančiųjų klykia „Aleliuja“, kol kažkas pagriebia pastoriaus švarką ir pradeda stumti tolyn. „Eime, sūnūs. Starbucks galas jau čia pat. Amen ir aleliuja.“
Billy Reverend toli gražu nėra dvasininkas, o jo Niujorke įsikūrusi Stop Shopping bažnyčia – tikrai ne religinė organizacija. Tikrasis jo vardas – Billis Talenas. Prieš dešimtmetį jo pašaukimas buvo aktorystė (jis buvo niekam nežinomas Niujorko avangardo teatro aktorius) iki vieno lemtingo įvykio: Times skvero Niujorke rekonstrukcijos ir Disney parduotuvės gimimo jame. Įkvėptas gatvės pamokslininkų, kurie įvairiuose Time skvero kampuose traukdavo sielas iš pragaro nasrų, patyręs aktorius Talen‘as nusipirko nebrangią pušinę sakyklą, apsivilko baltą kostiumą ir tapo Pastorium (reverend angl. – pastorius) Billiu, antikorporaciniu pamokslininku. „Kutūros požiūriu, Rudy Giuliani paprasčiausiai švarino aplinką. Jie atsikratė įdomiais žmonėmis – vargšais ir spalvotaisiais. neturintys kreditinių kortelių buvo sumesti į kalėjmus ar prieglaudas. Times skverą jis pavertė saugiu Disnėjui.“
Charizmatiškas 47 metų nepirkėjų bažnyčios lyderis į savo dabartinį darbą žiūri rimtai. „Mes stengiamės perprasti polinkį į vartotojiškumą“, – sako jis. „Kodėl žmonės taip apsipirkinėja? Reklama tikina mus, kad vartojimas savime jau yra demokratija, kad pirkti yra normalu, sveika ir sveikintina. Tačiau mes manome, kad tai beprecedentiška ir tragiška.“
Nereikia nei sakyti, kad didieji prekybos centrai, ir tokie brandai kaip Starbucks, Victoria‘s secret ir didžiausiais bažnyčios priešas Disney (Peliuką Mikį Talen‘as vadina antikristu), žiauriai nekenčia Bill‘io. Disney parduotuvės Times skvere savininkas kartą be jokio cinizmo pasiūlė nešdintis visai anti-shopperių šutvei, „nes jei neperkate, aš galiu jums iškviesiu policiją.“
Tačiau Billio Taleno tai neatbaido. Kaip Reverend Billy jis jau buvo suimtas beveik 50 kartų, tačiau beveik visada paleistas nepateikus jokių kaltinimų. Tiesa, kartą po egzorcizmo seanso bandant išvaryti velnią iš vargšės Starbucks latte ir kasos aparatų išniekinimo, jam teko tris paras nakvoti Los Andželo areštinėje, o teismo sprendimu jam užvertos durys į visas Starbucks kavines Kalifornijoje. Tačiau tai nesustabdė jo partizaninio teatro atakų į pagrindines pinigų švaistymo mekas JAV, tokias kaip, Wall-Mart, Disney, Starbucks, Nordstorm, Magnificent Mile, Gap ir Victoria‘s Secret.
Neseniai Talenas su trisdešimt savo pasekėjų baigė mėnesio trukmės Shopokalisės turą nuo Niujorko iki Los Andželo; nuo padėkos dienos iki Kadėdų.
„Mes einame tiesiai prie pirkėjų ir sakome – tu taip pat privalai ateiti. Tu privalai atsibusti. Nesąmonė reikšti savo meilę artimiesiems tokiu būdu. Mes esame priklausomi, susikiršinę, užhipnotizuoti ir persivartoję! Mes privalome saugotis shopokalipsės!“ – aistringai rėkauja Reverendas.
Performansų meistrui, pamažu kuriančiam savo ironijos imperiją, nukreiptą į vešantį vertelgiškumą ir kosumerizmą, svarbu, kad šou nenutrūktų. Billio tikslas – sukelti egzaltuotą sumaištį, kuri priverstų susimąstyti apie vartotojiškos kultūros žalą ir imtis priemonių šiam procesui sustabdyti. Jis tiki, kad mūsų sielos gali būti išgelbėtos, ir santykiai tarp žmonių apsieis be pirkinių tarpininkavimo.
Tiesa, shopokalipsės pranašui pavyksta visai neblogai užsidirbti pragyvenimui iš savo veiklos: įvairios menininkų organizacijos jį kviečiasi skaityti paskaitų, choras nuolat gauna stipendijas, o per Kalėdas ar kitų didžiųjų švenčių metu jo gospeliui traukiant maždaug, „So it‘s Christmas time, now let‘s stop our shopping/ Consumer confidence, yes, oh yes it‘s dropping,“ šiek tiek pinigų užsidibti pavyksta iš įrašų. Talen‘as jau išleido dvi knygas, DVD, jis turi pusiau propagandinį interneto puslapį ir du viešųjų ryšių atstovus. Jo Shopokalipsės turas per visą Ameriką buvo filmuojamas ir vėliau išleistas dokumentinio filmo pavidalu. Viską susumavus šių nepirkėjų organizacijos biudžetas grėsmingai artėja prie milijono litų per metus. Kyla klausimas: ar galima pasitikėti pranašu, kuris pelnisi iš savo žodžių? Billis Talenas pripažįsta pats sau prieštaraująs, tačiau, kaip sako jis pats, „kartais reikia pašokti su priešu, kad pavyktų paskleisti savo tiesas. Mes raginame žmones apsipirkinėti protingai. Tačiau esame tiesiog priversti savo įrašus ir knygas pardavinėti blogosiose vietose (pvz, Virgin Megastore), nes ten jie pasieks daugiausiai paklydusių sielų, tarnaujančių šėtonui apsipirkinėjimui.“
Praeiviai ar pirkėjai Taleno spektaklius vertina prieštaringai. Vienus tai nervina, kiti džiaugiasi, kad kažkoks pamišėlis duoda darbo choristams, kurie tikriausiai be jo verstųsi tik iš pašalpų. Dar kiti jį vadina sukčium apsimetėliu. Tačiau jo žmona tikina, kad Billis nuoširdus, ir didžiuodamasi pasakoja, kad per penkerius bendro gyvenimo metus jie nei karto neapsikeitė Kalėdinėmis dovanomis. Vietoj to jie vienas kitam dovanoja prasmingas dovanas, pavyzdžiui apleistą paukščių lizdą ar panaudotą poezijos rinkinį, ir tai daro ne kalendorinių švenčių metu, bet kurią kitą dieną, kurią vadina „Šv. Dovanų diena“.
Gal ir gražu.
Su Šv. Dovanų diena!
Komentarai