Lapkričio 11 dieną Skalvijos kino teatre įvyko trumpametražio vaidybinio filmo „Našlaičiai“ (The Orphans) premjera. Tai filmo režisieriaus amerikiečio Cy Kuckenbaker diplominis darbas. Nors šio kūrėjo gimtoji kalba yra anglų, filmo herojai kalba lietuviškai. Tai istorija apie du lietuvius senukus, kurie, iš Vokietijos gavę laišką apie draugo Mindaugo mirtį (nelabai aišku, kas tą laišką parašė), važiuoja į Berlyną surasti jo kapo. To kapo jie neranda, tad atsisveikina su juo į upę išmesdami kryželį ir jo nuotrauką, kurioje jis dar labai jaunas.
Filmo aktoriai Romas Mickevičius ir Ervinas Peteraitis prieš premjerą pasakojo, jog teko daug improvizuoti, patiems sugalvoti tekstą – šiuo atveju tai jiems tik padėjo natūraliau suvaidinti. Jie taip pat dievagojosi, jog tai visai ne linksmas filmas, kaip „daug kas jį aprašė“, o liūdna, lyriška draugų istorija. Visgi filme tikrai daug švelniai ironiškų scenų, situacijų – kaip senukai vargsta atidarinėdami putojantį alų ar į kuklų viešbučio kambarį išsikviečia striptizo šokėją. Vis tik svarbesnė mirusio draugo linija. Kai kurios scenos, kai senukai stebi futuristinį, svetimą Berlyną, primena Sofios Copolos filmą „Pasiklydę vertime“. Kaip bebūtų, filmo mintys yra kiek paskiros, jas į visumą jungia tik pagrindiniai herojai ir puiki Aivaro Stepukonio sukurta muzika.
Būtent filmo kompozitorius tikino publiką, jog tikslinė „Našlaičių“ auditorija yra ne lietuviai, bet amerikiečiai, todėl būtent iš jų pozicijos reikėtų vertinti šį filmą. Aivaro Stepukonio nuomone, amerikiečiai labiau mitologizuoja šaltąjį karą ar Berlyno sieną, nei europiečiai, kurie patys buvo visų šių įvykių centre. Galbūt filme reikėtų ieškoti Vakarų ir Rytų skirtumų? Rytus atsovautų verksmingas Kryžių kalnas Šiauliuose, kuriame Romas ir Ervinas prieš išvažiuodami uždega žvakelę Mindaugo garbei, o Vakarus – šaltas miestas ir minėta striptizo šokėja. Kertinė filmo scena būtų ta, kai lietuviai senukai apsidžiaugia galėsiantys paspausti vienas kitam ranką – dabar jau per apgriuvusią, vos kai kur belikusią Berlyno sieną.
Komentarai