Dar buvom užsukę į turgelius kaimo viduryje, ten labai stebina nešvara- kadangi niekur nėra asfalto, tai pardavinėjami bananai yra dedami tiesiai ant molingos žemės arba esant 40 laipsnių karščiui be jokių ledukų, šaldiklių ar kitokių technikos stebuklų, musių apsuptyje pardavinėjama žuvis ir mėsa. Beje, ji baisioniškai smirda ir net griaužia akis.
Kambodžos grožybės
Sako, kad jei atvažiavai į Kambodžą, privalai aplankyti Ankorvatą. Tai toks senovinis miestas su šventyklomis, kuris buvo pastatytas 10 amžiuje mūsų laikais džiunglėse. Galiausiai nuo per gero gyvenimo ir per didelio žmonių kiekio tame mieste užsiteršė vanduo ir žmonės jį paliko. Tada tas mietas apaugo džiunglėmis ir visi jį pamiršo, kol galiausiai keliautojai jį atrado ir apie tai paskelbė plačiajam pasauliui. Dabar ten labiausiai Kambodžoje turistų lankoma vieta, kuri taip pat yra įtraukta į UNESCO paveldą. Didžiausią įspūdį ten palieka šventyklų dydžiai, viską supanti nerealaus grožio gamta ir daug dalykų kurie yra leidžiami nesilaikant saugumo ar kitų reikalavimų, pvz. trupančiais šventyklos laiptais lipti į patį viršų- kaip į kokį penkiaaukštį namą arba išsivežti kokią skulptūros dalį. Ten beveik nėra apsaugos, būtent todėl Ankorvatas po truputį yra išsinešiojamas. Labiausiai nervino japonų turistai, kurių ten tiek daaaug ir kurie per savo „fotikus“ ir šauksmus užgožia visą grožį, taip pat įėjimo kaina į Ankorvatą- dienai 20 dolerių, savaitei 40, nors neįsivaizduoju ką ten savaitę veikti.
Plaukiojantis kaimas
Kitas įdomus dalykas, pamatytas Kambodžoj- plaukiojantis kaimas. Kadangi ten prasidėjus liūčių sezonui vanduo per pora valandų gali pakilti 3 metrus, žmonės ir šiaip namus statosi ant polių, o plaukiojančiam kaime visi namai pastatyti ant plaustų. Visas ežeras apstatytas namukais, mokyklomis, krepšinio aikštele, bažnyčia ant vandens. Žmonių gyvenimas ir plaukia pagal vandens diktuojamas sroves, kurį karts nuo karto pakeičia atėjusi liūtis arba atplaukę turistai. Labai stebina žmonių bendras ryšys su vandeniu- jie tą ežero vandenį geria, ten plauna indus, žvejoja, gabena senais senais laiveliais turistus, prekiauja ir galiausiai jame yra palaidojami, kadangi į molingą žemę numirėlio neužkasi. Keliaudami ten svaičiojom, kad pas mus visi ežeriukai aplink Trakus mažai panaudojami, tad kuriame planus, kaip vieną ar kitą kaimelį įrengti.
Grįžimas atgal
Jau prieš atvykdami į Kambodžą buvom nusprendę, kad išvyksime iš šalies mašina į Tailandą, kad spėtume dar šiek tiek pamatyti vietinį žmonių gyvenimą. Kaip tarėm, taip ir padarėm-tik… visas kelias iki Tailando buvo paprasčiausias žvyrkelis, todėl 6val prasikratėme važiuodami, bet pamatėm vietines pinigų rinkliavas pagodos (vietinė bažnyčia) statybai kaime ir vestuves. Galiausiai atvykę prie Kambodžos- Tailando sienos į didelio purvo miestą sužinom, jog iš šalies išvažiuoti negalime, nes Tailandas neturi žemės vizų, todėl mums reikia važiuoti iki artimiausio oro uosto ir skirsti į Bankoką. Bandėm ir taip, ir anaip kalbėti, bet žemės vizų tiesiog nebuvo, todėl susiradę vietinius taksi išvykom į miestuką, kur buvo oro uostas. Visi baisiai išalkę ir nusivylę. Kelionės metu papuolėm į nerealią liūtį, kokios nebuvom matę visos kelionės metu. Valytuvai nespėjo valyti vandens, o tik nutvieskus žaibui dangų matydavom, kad vis dar važiuojam keliu, o ne ryžių lauku (juk ten keliai neasfaltuoti), po 4 val. baimės ir tylaus susikaupimo bei nakties viešbutyje, nusipirkome skrydį į Bankoką. Atvykę į oro uostą sužinojom, kad iš Kambodžos yra 25 dolerių išvykimo mokestis, nors įvažiavimo vizą- 20 dolerių, žodžiu- rusiškas cirkas, kai moki ne už įėjimą, o už išėjimą. Taip lengvai Kambodža mūsų nenorėjo išleisti…
All in all
Į Kambodžą važiuoti verta. Ilgam. Pakeliui aplankant Laosą, Tailandą ir Vietnamą. Geriausia nusipirkti vietinį motociklą ir važiuoti, važiuoti, važiuoti. Dar pasidomėti vizomis, išvykimo mokesčiais bei šalies kultūra- jei ką, turiu nusipirkus “Lonely planet” knygą apie Kambodžą už 2 dolerius, jei vyksit- pasidalinsiu. Ir dar, važiuoti reikia greitai, nes komercija ten ima užgimti, o turistų lankomose miesteliuose vietinių vaikų pirmasis žodis jau dabar būna ne „mama“, o „one dollar, please“ .
Komentarai