ŠREKAS (Shrek)

Tiesiai prie reikalo, kaip tai daroma “Šreke”, geriausiame iš geriausių animacinių filmų, juokingesniu už viską, ką įmanoma pamatyti šį sezoną. Tai juoko ultimatumas: arba jūs juokiatės arba esate asilas. Absoliutus juoko impotentas. Klimaksinė rimtaveidė kekšė. Sąmojingumo pienburniai, dinkite iš salės.

“Šrekas”: animacija čia tobulai detali, juokai sprogstantys iš kiekvieno kadro, istorija paprasta, o veikėjai nuostabūs. Šių įspūdžių suma: dar šiek tiek ir tai – šedevras. Tai yra pirmas animacinis filmas, kovojęs Kanuose dėl apdovanojimų, neabejotinas “Oskarų” favoritas ir absoliutus pasaulio pinigų rinkimo čempionas, “Šrekas” yra geriausias kritikų ir žiūrovų nuomonių vieningumo pavyzdys nuo pirmosios “Žaislų istorijos” dalies. Bet prašau jūsų – tik neišsigąskite visų titulų. Iš tiesų tai tik juodai nerimtas filmiūkštis. Norintis jūsų šypsenų (ir pinigų, žinoma).

Atrodytų, kad kompiuterinė animacija yra vaizdo bei žodžio triumfas: visada juokinga, gyva, intelektuali, įdomi, iškalbinga. Nesvarbu kokią kryptį pasirinkdavo kūrėjai – nuotykių (“Žaislų istorija”), veiksmo (“Iš vabalų gyvenimo”), istorijos (“Dinozauras”) ar charakterių komedijos (“Skruzdėliukas Z”), juose visada rasdavome ką nors gražaus ir gero gurmaniškai vakarienei.

Turėdamas savyje visų aukščiau išvardintų filmų privalumus, “Šrekas” jau dabar gali vadintis vienu įspūdingiausių animukų istorijoje, kad ir kaip tai įžūliai skambėtų. Labiausiai pritrenkia naujo požiūrio scenarijus. Tai lyg ir įprastinės pasakos fabula: žalias baisus intravertiškas žmogėdra Šrekas (Myke`o Myerso šoktiškas akcentas) ir pasiutusiai įkyrus asilas (geriausias Eddie Murphy darbas per visą jo karjerą) iškeliauja ieškoti neūžaugai karaliui nuotakos.

Humoro dozė, kurią pateikia pusantros valandos “Šrekas”, jus gali uždusinti, jei nesusilaikysite, o nesusilaikysite. Aštrių eilučių tiek daug, kad iškart po seanso beveik neįmanoma nieko prisiminti. Čia parodijuojama amerikietiškoji pop kutūra, visos įmanomos pasakos, televizijos šou ir net patys įgarsintojai. Kitaip tariant – postmodernizmas visame gražume.

Pamirškite viską aplinkui – tai pasaka, kuri mus verčia vaikais, leisdama jaustis tikrai suaugusiais.