Su kuo jums asocijuojasi frazė „brazilų muzika“? Man – su samba, nuogais pilvais ir world music, kurios, išskyrus miesto keistuolius, vis tiek niekas neklauso. „CCS“ („Cansei De Ser Sexy“ išvertus į anglų kalbą – „I‘m Tired of Being Sexy“) neturi nieko bendro nei su su samba, nei su world music, tačiau nebūčiau tokia tikra dėl nuogų pilvų. Tai yra pirmasis pliusas, o numeruoti juos galima, nes pirmajame albume „Cansei De Ser Sexy“ jų nėra labai daug. Trumpai apibūdinti galima taip: keli brazilai iš nuobodulio ar pinigų trūkumo (o jų teigimu – kad turėtų priežastį gerti) nusprendė sukurti grupę, suderintą pagal visus dabar populiarios muzikos kanonus. Anglų kalba – yra, indie ir electronica hibridas – yra, nuo OASIS laikų egzistavęs, tačiau tik neseniai ARCTIC MONKEYS taip išpopuliarintas įžūlumas – be abejo. Rezultatas – paprastajam klubiniui ratėdžiui tinkamas, tačiau išrankesnio klausytojo ausis žeidžiantis produktas, kurio didžiausiais laimėjimais įvardinčiau sugebėjimą pripildyti šokių aikštelę be nykios įžangos ir stulbinančiai gerą prekinę išvaizdą. Tiesa, daug albumo kopijų dar turėtų parduoti ir agresyviai seksualus albumo kontekstas, tačiau tam mes turim Peaches, o ji tai daro geriau.
Vokalistės Lovefoxxx (pseudonimas irgi neblogas, Outkast ir Westlife išperų hibridas?) vokalas albume ieško savo nišos, tačiau savo stilių reikėtų surasti dar prieš leidžiant savo muziką į pasaulį. Dainoje “Patins” jis įžūlokas ir primena BE YOUR OWN PET vokalistės Jemina Pearl Abegg šūkavimą, o „Music Is My Hot Hot Sex“ – bespalvis MTV kyskos kniaukimą. Tiesa, jei nebūtų tiek panašaus balso vokalisčių, kai kur būtų gal ir labai neblogas.
Dainų tekstai pribloškia THE CHEEKY GIRLS šedevrams prilygstančiu gilumu ir prasmingumu (pavyzdžiu galima pateikti dainos „Meeting Paris Hilton“ priedainį – šešis kartus pakartotą eilutę the bitch said yeah). Ieškodama to priežasties, darau prielaidą, kad tai arba gudrus ėjimas bandant parduoti produktą nemuzikalioms klubų masėms, arba kaltas tiesiog brazilų skurdus anglų kalbos žodynas. Tokius primityvius tekstus indietronicos pasaulyje išrankesniam klausytojui gali prastumti tokios grupės kaip CLIENT, tačiau CSS iki jų toli.
CSS albumas „Cansei De Ser Sexy“ – „skanu, bet pakramčiau ir išspjoviau“ tipo muzika. Skęstantį laivą gelbsti puiki elektroninė pusė, tačiau, kaip dainoje „Art Bitch“ išsireiškė patys CSS, jie – ne menininkai. Pranašumą prieš greito vartojimo maistą vis tik turi – ne storina, o kūdina.
Bet dabar šalin, le cunto y los wankerittas, blaiviu protu klausant šių maldų alkoholiui ir seksui man skauda galvą.
[ag]
Komentarai