Kažkodėl esu pakvaišęs dėl Balkanų. Patinka sutikti žmonės. Patinka juodas jųjų humoras, neįsivaizduojamas optimizmas, gili melancholija ir visaapimantis linksmumas. Nesuprantu, kaip ten galėjo nutikti visos tos pastarojo dešimtmečio nesąmonės ir šlykštynės. Nesuprantu, kaip puikiausi žmonės staiga tampa pačiais nykiausiais ir bjauriausiais.