„Čia nėra tokioms pjesėms būdingo deklaratyvaus diagnostinio akcento – tuo ji yra nuostabi. Skausmas ir džiaugsmas čia išauga iš santykio tarp artimų žmonių. Nėra noro šokiruoti. Viskas išauga iš kasdienybės, artumo, labai subtilių dalykų“, – apie OKT/Vilniaus miesto teatre statomą šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Floriano Zellerio pjesę „Mama“ pasakoja režisierius Kirilas Glušajevas.
„Lietuvoje tarsi turime demokratiją, tačiau atsiranda žmonių, kuriems keista, jog popiežių pasitinka juodaodė mergaitė, kurie trenkia į veidą vaikinui, einančiam susikibus su savo mylimuoju. Ji degina homoseksualų duris, jiems keista, jog homoseksualūs asmenys gali turėti šeimą ir jie nori, kad pabėgėliai grįžtų į karo zoną.
Tai buvo laikai, kai TV žvaigždžių gamybos fabrikuose gimė pirmieji „selebričiai“, kino teatrai rodė pirmąsias „Matricos“, „Žiedų valdovo“ ir „Hario Poterio“ dalis, o prezidentu nors ir trumpai, tačiau itin skambiai pračiuožė Rolandas Paksas. Tai laukiniai 2000-ieji. Šie laikai iš šiandienos perspektyvos – apie tai Oskaro Koršunovo premjera „Liučė čiuožia“ pagal Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesę, kurią režisierius pristato jau šiandien, sausio 29 d., OKT/Vilniaus miesto teatro Studijoje.
Jis spėjo padirbėti vienuolikoje skirtingų darboviečių. Gyveno vienuolyne. Savamokslis pirotechnikas, kurio vienas iš bandymų baigėsi itin dramatiškai. Studijavo filosofiją ir vertimą. Tapo slemo poezijos Europos čempionato prizininku. Išleido pirmąją knygą. Ir jam vos 25-eri. Tai Marijus Povilas Elijas Martynenko, šiandien – vaidybos studentas ir aktorius, „besimatuojantis“ pirmuosius savo vaidmenis teatre.
Kas yra moteriškumas? Ar būti moterimi – tai atitikti tam tikrą moters visuotinai suprantamą normą? Ar apskritai dar reikia pasaulį skirstyti į vyrišką ir moterišką pusę? Atsakymų į šiuos klausimus ieško režisierė Kamilė Gudmonaitė ir aktorės Jovita Jankelaitytė, Dovilė Kundrotaitė bei Adelė Šuminskaitė, jau rugsėjo 26-27 dienomis OKT/Vilniaus miesto teatre pristatančios premjerą „Trans Trans Trance“.