Aukso Žmogus ieškojo ilgai. Po kojomis girgždant kalnų smėliui Jis keliavo apšviestas blyškaus mėnulio blyno ir rasoto rytmečio avių bliovimo. Vedamas Tikėjimo ir Begalinio Troškimo, slenkant metams ir besikeičiant kraštams, pučiančio vėjo krypčiai, žvaigždžių švytėjimui, žolės žalumui, sniego baltumui, lyjant ir pūgai kandžiojant pirštus, Aukso Žmogus ieškojo ilgai.
Bitė yra visuomenei ir žemės ūkiui labai naudingas sutvėrimas. Didžiąją jos gyvenimo dalį sudaro darbas, todėl žinių apie bitės laisvalaikį yra nedaug. Nedaug žinoma ir apie asmeninį bičių gyvenimą, mėgstamiausias pasilinksminimo vietas bei politines pažiūras. Pasak riboto biologinio išprusimo, savo egzistenciją bitės įprasmina rinkdamos žiedadulkes bei perdirbamos jas į medų.
Paryžius yra gražus miestas. Žiemą ne taip, bet apskritai – labai. Ir jis tai žino. Kasryt po žeme išbarstydamas keturiolika milijonų skirtingų likimų. Ir kas vakarą visus susirinkdamas. Kimšdamas nedidukus metro vagonus dvidešimt keturiais milijonais akių. Kurios niekada nesusitinka. Per kraštus varvėdamas tirštu viso pasaulio kultūros troškiniu.
Penkioliktus metus skaičiuojančios laisvos ir nepriklausomos lietuviškos muzikos vaikystė buvo nelengva. Kai visi plastmasiniai karoliai jau būdavo suverti ir pasibaigdavo pamokos Gariūnų vidurinėje mokykloje, ji mėgdavo žiūrėti Marijaną bei verkti kartu su turtuoliais. Dar ji mėgdavo nešioti timpas ir plaukų bangelę gausiai purkšti laku.
Jei būtume kiniečiai, gyventume geriau. Mums nerūpėtų, kad Panevėžys greit taps naujuoju Lietuvos Didžiasaliu, nes kineskopų pagamintume daugiau, nei turime dviračių. Parduotuvės būtų pilnos prekių beveiknachalia, o lipdukas “Made in China” keltų tik patriotinius jausmus. Šuns auginimas teiktų nesibaigiančią laimę, nes laikai, kai jis buvo laikomas buržuazinio dekadanso simboliu, būtų praeity.