Taip draskomas vidinių abejonių ir jaunatviško nepatyrimo ilgai klajojau permainų vėjų blaškomoje nežinomybės jūroje. Kol pagaliau išvydau Jį! Tą Tiesos švyturį, pop scenos liūtą, pramogų verslo korifėjų, muzikinio pasaulio žynį – Krivių Krivulę – Gintarą Bendžių! Žmogų (nors kartais imu abejoti, ar mirtinga būtybė galėtų tiek išmanyti), galintį padėti rasti visus atsakymus.
Pernai savaitgalinis ir ikisavaitgalinis nusėdimas klubuose priminė širdies kardiogramos kreivę. Metų pradžios electro šokas, tiesią liniją pakreipęs judėt aukštyn, šiltuoju sezonu tapo impulsu, garantuojančiu kylantį širdies ritmo nestabilumą. Kreivė bangavo ir šoko, kartu šokdindama rankas, kojas bei kitus organus, dažnai kamuojamus ne visai šilto šilčiausiojo metų laiko.
Straipsniui iliustruoti panaudotos Tarmo Talvik nuotraukos iš RAMMSTEIN koncerto Taline, 2004 lapkričio 22 d.
O viskas buvo maždaug taip: seniai, seniai, seniai, seniai, seniai toks vienas bičas, vardu Gediminas, sugalvojo, jog nori turėt chatą. Ir ne bet kur. Pačiam Vilniaus Centre! Kultūros Vertybių Apsaugos Departamento nebuvo, Seimo irgi, o žmonės tuo metu dar ant nieko nepykdavo.
Tačiau ir vėl kažkam reikėjo viską sugadint. Spjaut ant visko, susikraut čimodaną ir iškeliaut. Taip padariau ir aš. Susimečiau šmutkes, pasiėmiau fotiką (su tom pačiom greit išsikraunančiom batareikem) ir iš Draugo pasiskolinau paskutinius pinigus. Ir nors juos buvo atsidėjęs žieminėms padangoms, atsisveikindamas parašė žinutę: “Del saibu nesiparink.