Šiais laikais, kai jau nebeužtenka diplomatinių veiksmų tarptautiniams ryšiams gerinti ir stiprinti, gaivus jaunimas imasi savo individualių būdų. Taip atsitiko ir praeitą šeštadienį “Ramybės” kultūros centre. Čia, tiesiai iš pirmojo bandymo Šiauliuose, apsiginklavę laisvos roko muzikos idėjomis, sugužėjo marga krūva muzikantų – latviai MONA DE BO, estai HONEY POWER ir lietuviai BRAINERS.
Kitados galėtų būti privalumas pristatinėjant albumą ištrūkti iš žvaigždėmis ir prakaitu springstančių klubų ar senamiesčio barų ir nusibelsti į kiek mažiau dėmesio sau ir satisfakcijos reikalaujantį užkampį. Kur tavęs niekas nepažins, nepaspaus rankos ir su tavimi neišgers.
Vienas sutiktas lenkas amerikietiškai tvarkingu akcentu porino, jog šiais metais įvyko didžiausias festivalių protrūkis, paminėdamas “Heineken Opener” ir “Summer Of Music” kaip didžiausius (ir bene vienintelius). Ir nors liko užmirštas britiškai smagus “Creamfields”, aš sau ir kitiems bandžiau įteigti, jog vis dėl to “Summer Of Music” yra išskirtinė ir gerokai kietesnė šventė nei “Heineken” paramstytas pop radio hit paradas.
Viskas gerai, kas dar geriau baigiasi. Jeigu praeitą savaitgalį raudojau dėl nuvylusio Adam Freeland pasirodymo „Gravity“ klube, tai visą riebalų krūvą gavau šeštadienį Girulių bunkeryje. Kol kas visiems žinoma patarlė „gerai prekei reklamos nereikia“ tampo mane už ausų, nosies ir visų kitų atskišimų.
Jis renkasi kokiame klube nori groti ir kokiame ne. Jis turi nuosavą pedikiūrininkę ir apartamentus Ibizoje. Jis buvo nuoširdžiai laukiamas ir smarkiai apkalbamas. Tačiau eilinį kartą įsitikinau, kad neužtenka veiksmingų būdvardžių ir aplinkybių, siekiant padaryti gerą įspūdį. Ir aš jo laukiau, seilę varvinau girdėdamas didelį vardą.