Authors Jorė Visockytė
“Ravana” – verslo klasės skrydis į save
Dar vienas festivalis? Apie “Ravaną” sužinojau, kai pamačiau labai aukštą garbanių, visą persikreipusį, ant kažkokio aptriušusio stulpo klijuojantį plakatus su elniais. Kadangi man patinka elniai – užkalbinau. Taip išsiaiškinau, kas yra “Ravana”. Susidariau įspūdį, jog festivalis – kitoks, o pakalbinusi organizatorius buvau suintriguota mistiškos energijos srauto.
Denisas Kolomyckis – magas stiklainyje?
Jo veiklą apibūdinti vienu žodžiu – sunku. “Noriu dalintis tuo, ką turiu” – prisipažįsta Denisas. Ir iš tikrųjų, šio menininko negalėčiau pristatyti kitaip. Jo darbai yra jis pats. Denisas Kolomyckis – žmogus, kuriam nereikia intro. Balandžio 12- gegugužės 7 dienomis, Jono […]
JUDESY moka įspirti
Buvau JUDESY. Bespoksodama į visus tuos aktyvius ir vis kažkuo užsiimančius žmones, rimtai susimąsčiau apie gyvenimišką pasyvumą. Nežinau ar taip tik atrodo, bet tikrai ne retas (tame tarpe ir aš), kam tingėjimo filosofija (http://www.tingejimofilosofija.lt/) ne prie širdies, zyzia ir zyzia, kaip reikia kažką daryti, sako, visapusiškai auginti asmenybę: „nuo rytojaus pradedu bėgiot“ arba kruopščiai susigrafuoja naują mėnesio kalendorių ir nuo pradžių susižymi keturiolika savaitės dienų (ryškiai per daug) – „keltis šeštą ryto, paskaityti knygą, mokytis piešti – kas dieną po tris buitinių daiktų eskizus“ ir t.t.
Stéphane Cazes: „aplinka visgi yra labai svarbi“
Neseniai pasibaigęs prancūzų kino festivalis “Žiemos ekranai” palieka savo įspaudus kiek aptirpusiame sniege. Šį kartą prisiminsiu Stéphane Cazes debiutinį filmą “Omblina”. Gal todėl, kad būtent „Ombliną” aplankė mažiausiai festivalio žiūrovų. O gal, kad tai buvo pirmas kartas, kai atsigręžusi į salę, pamačiau ašarotus veidus?
VOLUMETEARS verkia garso ašaromis
Kai pirmą kartą pamačiau/išgirdau Volumetears, nesupratau, ar jų muzika patinka, ar erzina, o gal kiti procesai vyksta mano smegenyse? Sunkiai įsimenamos melodijos kiaurai ir be pėdsakų perskrodžia atminties operacines sistemas jau po sekančio akordo, leitmotyvų beveik nepastebėjau bet… Jos turi kažką ypatingo.