Su iš turo “ Kelyje” grįžusiais Mantu (elektrinė ir akustinė gitaros), Narimantu (būgnai) ir Gabriele (pritariantis vokalas, reikalai) susitikome knygyne “Mint Vinetu” išgerti puodelio kakavos ir pakalbėti apie jų naująjį albumą “Venera” ir kitus “garbanotus” dalykus. Tokios žiemos jau seniai nematėme (dėl to visa Garbanoto Bosisto chebra nesusirinko, o pats bosistas išvažiavo, grįžo ir vėl išvažiavo): pusto, nosys raudonos, bet labai jau gražu!
Paklaikęs vaikinas blaškosi po tamsą. Neaišku, kur ir kodėl? Na, negalima sakyti, jog visiškai neaišku, juk šiuolaikinis menas skirtas interpretacijoms. Gal bėga nuo savęs? O gal jį persekioja karšti apgautos nuotakos giminaičiai iš Turkijos? “Banda Dzeta” lyderis Justinas Važnevičius nesivelia į diskusiją: “Paskambink Dariui Šilėnui ir paklausk, taip gerai iškamantinėk.””Turkish it” – intriguojantis “Banda Dzeta” klipas.
Grupė, atstovaujanti penkias Europos šalis bei kurianti unikalią lietuviško folkloro, originalių kompozicijų, world ir džiazo instrumentų bei elektronikos sintezę.
Gyventojai čia užsidirba gamindami pliušinius žaislus ir pardavinėdami juos traukiniu pravažiuojantiems keleiviams. Nuolatinė milicijos priespauda, nematoma perono linija, spalvingas krokodilas bei žmonių akys nukelia į absurdo teatrą, kuriame reikia gyventi.
” (…) ir mamai patinka mano muzika, ir mano draugės tetai patinka, ir jaunimui (…) patinka. Sunku į tą klausytojo rolę įsijausti, bet kartais pavyksta užkabinti labai skirtingus žmones.”