Šiandien apie ska žino daugelis, kam tai nors kiek įdomu. Sovietų vykdoma “kultūrinė blokada” jau seniai baigėsi, atsivėrė keliai į užsienį, internetas su mp3 priešakyje leidžia išgirsti naujausius įrašus šiems oficialiai dar net nepasirodžius. Nors 1985-87 m. situacija Lietuvoje buvo gerokai klampesnė, atsirado pirmosios grupės, bandžiusios bent kažkiek prisivyti savo kolegas Vakaruose.
Sunku patikėti, kad ši grupė Vilniuje grojo prieš 3 metus – nes jų psichodeliniai viražai galvoje tebeskamba ryškiai ir spalvingai. Bet kalendorius patvirtina, kad šioje vietoje laikas išsikraipė tarsi suvalgius “markę”.
Iš takso išbyrėję reiveriai, tik spėję išgirsti unhuman repetitive beats, sušunka „Varom tūsintis!” ir nuskuba prie dundančio bei šviesomis spjaudančio angaro kažkur pavilnės miškuose. Oficialiai čia dar Vilniaus ribos, bet realiai aplink vien miškas ir iki sugriuvimo apleistos buvusios kareivų valdos. Oficialiai viskas vyksta „su popieriais“, bet realiai visas renginys „pakabintas“ kažkur kažkaip.
Atrodė, kad visos aplinkybės yra prieš šį koncertą: koncertas šv.Kotrynos bažnyčioje dėl kurio koncertas prasidėjo vėliau ir baigėsi su policija, nuolatinis LT open-air renginių “draugai” atvėsęs oras ir lietūs…
Tai nėra kažkokia muzikinė dvikova ar NML tipo garsų čempionatas. Tiesiog savaitgalis taip susisuko, kad penktadienį patekau į OVERTONE, o šeštadienį – į PIENO LAZERIŲ koncertą. Nori nenori pasisiūlė įvairūs palyginimai ir įspūdžiai.