traktatas apie tai, kaip išlaikyti valdžią, kaip turint karalystę nesutikti kokio ryto plačiai perpjauta gerkle, arba apsiputojusiom lūpom nuodų lašams tebesisklaidanti kūne
Tiesa, kadangi anot M. Unamuno „šlovės dangus nėra labai erdvus“, galima tiesiog susirasti kažką, kas jau pažino visą tą turbūt neišmatuojamą niekybę. Tam iš visos širdies rekomenduoju Joris-Karl Huysmans „Atvirkščiai“.
Yra tokių dalykų, kurie tiesiog privalo nutikti gyvenime. Tai – pirmas bučinys, persikraustymas, supratimas, kad viskas baigsis ir, žinoma, „Trise valtimi (neskaitant šuns)“
Kokia ji – Jorge Luis Borges (kartu su Margarita Guerreo) „Pramanytų būtybių knyga“?
Eksperimentuodamas su meskalinu A. Huxley dokumentuoja savo patiriamą priartėjimą prie švytinčios esmės, kuri gali atsiverti tiek kaip dangus, tiek kaip pragaras…