Turbūt eidama pro „Auroros“ kino teatrą visada neramiai apsidairysiu. Lyg ji būtų tapęs permainančiu veidrodžiu, durimis.
Dar viena Henrio Činaskio epopėjos dalis. Skirtingai nei „Moteryse“ čia mažesnė dulkinimosi įvairovė, ir skirtingai nei „Pašte“ – didesnė darbų įvairovė
O, vaikai, pamirškit atostogas Palangoje, čia šis tas įdomesnio
Penki ekranai, septyni gyvenimai, Bonanza, Kanzasas. Dokumentinis filmas demonstruojamas teatro salėje.
Žmonės mėginantys užsimiršti nusitašydami iki žemės graibymo. Vemiantys žmonės. Apsimyžę žmonės. Besimylintys žmonės. Mirštantys vieni savo namuose. Parke sėdiniuojantys su idiliškais pikniko rinkiniais.