Viena nuosekliausiai dirbančių (bet iki galo dar neįsisiūbavusių) leidyklų „Kitos knygos“ ėmėsi superdėsningo sau uždavinio – misterio „turi dar senis parako pypkėje“ bei apskritai „mokslinės fantastikos alegorijos“ – Kurto Vonneguto Jaunesniojo. Ir, sakė, kurį laiką jo nepaleis.
Tai tokia situacija, kai bandai tik be garso atsirūgti, bet netyčia apsivemi. Nors Vernonas net nebandė atsirūgti, tiesiog atsidūrė Netinkamoje Vietoje Netinkamu Laiku. Šitas ir kiti trilerio schemą tradiciškai audžiantys bruožai (pvz., tas nuspėjamas nenuspėjamumas, ir pagaliau pati „netikėta“ pabaiga, apie kurią iš manęs šiukštu nė žodžio) tikriausiai ir yra „vienintelis“ aspektas, akis badantis ne taip maloniai, nes kitkas kiaurai perveria visišku veiksmu, motyvuotom ir aštriom metaforom, nepraustaburnės kalbos skrydžiu.