kai statulas nutvieksdavo kiek nepadorus purpurinis apšvietimas, nejučiomis leisdavausi į fantazijas apie Fellinio filmo „Džuljeta ir dvasios“ buduarus…
Per visą gyvenimą kosminio reivo šokius šokau du kartus. Pirmą – per Transglobal Underground ir Fun-Da-Mental koncertą. Antrą – pagal beduinų ritmus Sereikiškių parke folkloro festivalio metu. Begrojant Lo‘Jo, pasijutau turinti potencialo išbėgti į kosminę trasą trečiąjį kartą.
Iš salės nesklido dievinimo, garbinimo ženklų, nors Barbara Carlotti ir JP Nataf jų nusipelno ir netgi, atrodo, patys tai žino.
Kas tos damos, pasislėpusios po fluorescuojančiais akiniais? Aure – jos jau stovi prie DJ stalo!
Prieš „Michael Nyman Band” koncertą pertekliaus ir nepaaiškinamos linksmybės atmosfera apima Filharmoniją nuo tualetų iki turkio spalvos baro. Puošnūs, įsismaginę lankytojai užtvindo koridorius, perpildo salę. Aukšta kokybė ir prestižas – šio vakaro nerašytas devizas – šviečia žinomų veikėjų, nežinomų gražuolių ir pasaulietinio gyvenimo kronikininkų akyse.