Festivalis GAIDA prasidėjo tylia muzikine sensacija. Per atidarymo koncertą nuskambėję Heinerio Goebbelso kūriniai iš ciklo Surrogate Cities pataikė į jautriausią mūsų kultūros erogeninę zoną. Gal ir ne tik mūsų. Teko skaityti, kad Berlyne melomanai valandų valandas stoviniavo eilėje prie Filharmonijos kasos, norėdami gauti bilietėlį į „Surogatinius miestus“.
Piktas vėjas blaškė murziną ŠMC vėliavą su gedulo kaspinėliu. Tačiau nuotaika buvo giedra. Linksma ir malonu vienąkart per metus apsilankyti e. muzikos festivalyje „Jauna muzika“. Bėgant metams, žmonių veidai čia išlieka pozityvūs. O štai ir keletas festivalinių štrichų – ne iš baimės, o iš meilės.
Dabar jau suprantu – šventvagiška buvo manyti, jog Steve Reichas (prakilniai įkopęs į aštuntą dešimtį) yra praeitas etapas. Aišku – kam likimas buvo palankus, tas jau gerokai seniau atsiklausė meistro už kordono. Puikių interpretacijų netrūko ir Lietuvoje. Tačiau paskutinę akimirką išminties dievaitė paklausė: „Kodėl laikai atgyvena tai, kuo kliedėjai prieš dekadą?
Į festivalio „Gaida“ renginius nešdavausi gaidų dėklą ir sąsiuvinį su atliktais namų darbais. Žinojau – prie durų manęs paprašys parodyti, ko esu išmokusi. Man buvo nesunku tai padaryti – kaip ir pernai užduotys buvo iš privalomo bendrojo lavinimo kurso. Šį kartą buvo liepta pasikartoti PAN SONIC ir Mauricio Kagelio pamokas.
“Eurorock” seminaras, tiksliau vizitas Duisburge pas vokiečių gitaros meistrą Peter Bursche, turi labai senas tradicijas… Pirmą kartą į šį mainymosi grupės nariais tūsą grupė BOVY vyko dar 1993 metais…. Tada į Vokietiją (tranzu:) teisę nuvykti turėjo “Blogiausių grupių fesivalio” laureatai, tai vykdavo… Paskui festivalio neliko, tada vykdavo belekas… Bet laikai vėl pasikeitė ir suskambo gitaros.