Authors Šaras Gir
THE NEW WAVE OF NEW RAVE
Taip taip, nesijuokite – ir didžėjus ne visada būdavo. Vos Lietuvai tapus nepriklausoma ir atsivėrus informacijos iš Vakarų blokadai, visoki „reivai“ ir „rapai“ plūstelėjo ir tapo madingo jaunimo žargonu. Nesvarbu, kad tada dar mažai kas žinojo, ką reiškia tie žodžiai. Patys „reivai“ tuomet buvo mažos draugų grupelės sambūris, vėliau evoliucionavęs į renginius su keliais šimtais/tūkstančiais žmonių, įspūdingais šviesios efektais ir specialiais DJ pasirodymais.
KASMET VIS NAUJAS ŠOKIS
Veržlus, atviras, greitas ir nuodėmingas. Bet kartais švelnus it pajūrio smėlis, gilus kaip Tibeto vienuolio meditacija. Šokis – tai gyvenimo būdas. Retkarčiais visi žmonės pasiduoda: kas droviai krypteli klubais aksominėje ryto prieblandoje, o kas apimtas ekstazės scenoje nusiplešia drabužius. O tie, kam labiau patinka stebėti, jau dešimt metų renkasi festivalį “New Baltic Dance”.
AKIMIRKA ATEITIES
Kai noriu išgirsti savo mėgstamą dainą, rausiuosi kompaktinių diskų krūvoje arba ieškau tarp vinilinių plokštelių, gražiai surikiuotų lentynoje virš patefono. Jei pasiseka, dainą randu nerūpestngai prie magnetofono numestoje kasetėje. Tačiau dažniausiai tenka sugaišti keliolika ilgų minučių, kol peržiūriu visą kolekciją. Galiausiai nervingas blaškymasis užknisa ir griebiu mp3 grotuvą.
A-LT @ Lenkų kultūros namai
Jauna ir susivėlusi kaip aštuoniolikametė pankė, pašėlusi kaip rokenrolo ištroškęs hedonistas, rūsti kaip svilinantis metalisto žvilgsnis – Lietuvos alternatyvi scena pagaliau surengė pirmuosius apdovanojimus. Neblizgančius kiču, ir nekvepiančius prabanga, greičiau atsiduodančius alumi ir cigarečių dūmais. Nesurežisuoti, nesuvaidinti, chaotiški, kartais labiau primenantys turgaus aikštę nei oficialią ceremoniją. Pirmasis bandymas ir pirmasis kąsnis – atrodo šįkart blynas kiek aitrokas…
Frederic Begbeider “Trenkto jaunuolio memuarai”
Mano butas Paryžiaus priemiestyje, galvoje tokia sumaištis kaip per Harrod’s išpardavimą, o mano gyvenimas telpa į 100 puslapių. Aš kaip šprotas plaukioju didžiuliame lėbautojų būryje, kol prašvinta dar vienas rytas ir skaudančia galva krentu į draugės lovą. Prisigert ir gerai pasidulkint yra viskas, dėl ko kasdien atsimerkia mano akys.