Man pačiai, ką tik kaime skynusiai serbentus ir bandžiusiai prisiminti, kaip geriausia rauginti agurkus, buvo gan sunku be jokio „perėjimo“ sklandžiai įtapti susikaupusių klausytojų gretose. Bet buvo gera.
Mes rijom arbūzus ir mėsos konservus, žvalgiusi plikų pimpalų, bet nemačiau.
Turbūt tai tam tikra paguoda, kad ne viskas praeina, kad grožis išlieka, kad jausta meilė neišsisklaido ir panašiai. Ir galbūt tuomet galima patikėti, kad iš tiesų visa ko šerdį sudaro Grožis. („Ežio elegancija“ Muriel Barbery )
Kažkada vėlyvą rudenį visą savaitę blaškiausi svaigdama, kaip noriu perskaityti knygą, kurios vien pavadinimas skambėjo kaip nuostabus stebuklo pažadas. Kalbu apie Paul Robert Smith „Naktį parke aukštai medyje su ežiuku“.