„Tekstai yra čia“ laboratorijoje skaityta paskaita apie nuolatinę slinktį ir situacionistinę nebaigtinę kasdienybės revoliuciją.
Apie antros dienos pasirodymą TAIP, meilę sau ir repertuarą kaip procesą
Las Vegas dienos šviesoje, toks realistiškai drovus ir paprastas. Panašu į pasivaikščiojimą po ištuštėjusį atrakcionų parką, o galbūt tai ką tik baigto filmuoti televizijos serialo filmavimo aikštelių labirintas, perkrautas skirtingo laikmečio butaforinėmis dekoracijomis
Kaip ir priklauso, daugiausia vaikštome į muzikinę programą. Nuo pirmadienio (spalio 12 d.) festivalis keliasi į Vilnių, tad imkit ir skaitykite apie tai, ką galite pamatyti.
Visuomet malonu kai muzika peržengia sienas. Būtų tai tos sienos valstybių, apstatytos muitininkais ir patikros postais, ar sienos sukurtos žmonių galvose, vėliau institucionalizuotos, apstatytos ritualais ir tikėjimu.