Prieš imdamasi šios temos ne vienoje konferencijoje esu ištarusi, kad norėdamas dirbti su bet kokia kultūra ir naudotis jos ištekliais kūrybai, pasitelkdamas juos ne tik sąmoningai, bet ir intuityviai, vienaip ar kitaip privalai būti (arba tapti) tos kultūros dalimi. Nors tai ir nereikštų, kad nepažinodamas kokios nors konkrečios vietos tradicinės kultūros muzikos kompozitorius jos negali sėkmingai ir patraukliai panaudoti savo kūryboje, tačiau toks, pavadinkime, išorinis būdas užkardo galimybę autoriui patekti į aktyviai veikiantį ženklų ir prasmių lauką, kuriame įvairios jungtys ima vykti savaime, netikėtai nuvesdamos vienos į kitas, atverdamos naujus skambesius ir reikšmes.
Vasario 17, 18 dienomis Vilniaus senajame teatre įvyks spektaklio „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“ pagal Jean-Luco Lagarceʼo pjesę premjera, apie kurią įžvalgomis dalinasi režisierė Kotryna Siaurusaitytė ir scenografas Arvydas Gudas. Paradoksalu, jog spektaklį apie nenorą, nemokėjimą kalbėtis apie jausmus, negebėjimą megzti dialogą bei susikalbėti kuria jauni menininkai, kartu dirbantys jau su šeštu kūrybiniu projektu.
Menininkės Paulinos Simutytės kūrybinis spektras platus – muzika, teatras, dailė. Paulinos vizualiąją kūrybą apima trys meno kryptys, glaudžiai persipinančios tarpusavyje – tapyba, scenografija ir instaliacijos. Meilę muzikai ir tapybai ji apjungia grafinių partitūrų menu. Paulina dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose, kuria ir atlieka vokalo partijas bei groja elektroniniais perkusiniais instrumentais grupėje lazy diamond’s underground, o šio dueto kūriniui „Night Drive“ režisuoja muzikinį vaizdo klipą.
[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ] Pavasarį su Arklio Galia lėkėm pasigrot į festivalį “Tallinn Music Week”. Tai vienas iš tokių renginių, į kuriuos specialiai prikviečiama tarptautinių muzikos specialistų, jie rengia diskusijas, skaito paskaitas, pažindinasi su naujom grupėm jų […]
Štai ir prasidėjo šventinis laikotarpis. Pilvai prikišti mišrainių ir kūčiukų, namai pilni dovanų popieriaus, o mintyse jau visą mėnesį nenustoja suktis metų metus iš raciono neišeinantis kalėdinis šansonas. Kiekvieną sezoną tos pačios dainos vis iš naujo pasiekia klausytojų širdis ir dominuoja platformų topus, o netikėtai prasimušusios naujovės iš tiesų mažai ką naujo pasiūlo.